Želdiniai vietoj sprendimų? Anykščių stoties istorija tęsiasi (Rievės. 2026-04-03)

Anykščių rajono taryba pritarė, kad Anykščių rajono savivaldybės administracija organizuotų projektą skambiu pavadinimu „Žaliosios infrastruktūros plėtra urbanizuotoje aplinkoje Anykščiuose (I etapas)“. Išvertus iš valdiškos kalbos į žmonių – įgyvendinant šį projektą bus apželdinta Anykščių miesto autobusų stoties teritorija. Kaip dabar madinga sakyti – bus įgyvendinti „gamta paremti sprendimai“.

Daugybę metų nerandant sprendimų, kaip sutvarkyti autobusų stotį, ją tiesiog nuo pašalinių akių paslėps vešli augmenija.
Projekto preliminari vertė – 1,4 mln. eurų, iš jų 1,19 mln. – Europos Sąjungos lėšos, o savivaldybei reikės prisidėti „kukliai“ – 210 tūkstančių eurų. Kitaip tariant, Anykščiai gaus progą išleisti pinigus taip, kad po to dar kokius 10 metų bus diskutuojama apie niekam nesuprantamą viziją ir į balą išmestus pusantro milijono eurų.
Nors daugeliui „Anykštos“ skaitytojų tokia suma pasirodė kaip kosmosas, tik ne Anykščių rajono tarybos nariui, konservatoriui Dominykui Puzinui. Jaunasis politikas viename iš suraitytų komentarų bandė aiškinti, kad autobusų stotis bus želdinama už Europos Sąjungos pinigus. Matyt, jaunasis politikas pamiršo, kad Lietuva jau daug metų yra Europos Sąjungos dalis, o į jos bendrą katilą krenta ir mūsų, Lietuvos piliečių, mokesčių mokėtojų, pinigai.
Kaip paaiškinta tarybos nariams, žalioji infrastruktūra – tai ne tik medžiai ir gėlės, bet ir „apželdinti paviršiai, tvarios vandentvarkos elementai, laidžios dangos ir kiti gamta paremti sprendimai“. Skamba taip, lyg autobusų stotis ruoštųsi priimti ne autobusą iš Panevėžio, o tapti kažkokiu minipoligonu miesto centre.
Tačiau žmonės turi vieną blogą įprotį – jie važiuoja autobusais ir mato realybę.

Vienas komentatorius taikliai priminė, kad autobusų stotis yra pirmas dalykas, kurį pamato atvykstantis žmogus, ir, deja, tai ne „Anykščių šilelio romantika“, o labiau „sovietinio tvarto nostalgija“. Pasak jo, pradėtas stoties remontas panašesnis į imitaciją.
Kitas komentatorius perspėjo: tik nedarkykit pastatų tais želdiniais, nes Anykščiuose jau buvo bandymų apželdinti bibliotekos sienas ir stogą velėnomis ir kitais stebuklais. Rezultatas – šnipštas. Apleisto pastato sienas samanos aptraukė be jokių išlaidų.
Komentarai rodo, kad Anykščiuose žmonės jau turi „traumą“ nuo dviejų dalykų: trinkelių ir šviečiančių pagalių. Anykštėnai prašo paprasto dalyko – saiko. Bet saikas, kaip žinia, į projektus dažnai neįtraukiamas, nes jis neturi eilutės biudžete.

Beje, kol kas dar niekas nekalba, kokie želdiniai papuoš miesto autobusų stoties teritoriją. Tikėtina, kad už tokią sumą šioje teritorijoje oš palmės bei citrusmedžiai. O gal autobusų stotis bus paslėpta už bambukų giraitės (beje, bambukų lazdos gan neblogai derėtų su kitoje gatvės pusėje šviečiančiomis lazdomis…)?
O gal autobusų stoties apželdinimas – strateginis rajono valdžios žingsnis? Kuomet autobusų stotyje užderės kokosai, citrinos ir apelsinai, iš turgaus pasitrauks paskutiniai ten likę prekeiviai. Jie skubės į autobusų stotį, rinks sunokusius egzotinius vaisius ir čia pat juos pardavinės. Ir turgus natūraliai užgims autobusų stoties teritorijoje, o ištuštėjusiame turguje nieko netrukdomi galės plazdėti angelų sparnai ir skambėti džiazo muzika.
Tiesa, Anykščiai juk labai mėgsta įvairius šūkius. Naujasis turės būti apie apželdintą autobusų stotį ir galės skambėti taip: „Anykščių autobusų stotis – kur žmogus laukia autobuso gamtos apsuptyje… nes į stoties vidų nejauku užeit!“

Belieka tikėtis, kad naujasis savivaldybės projektas netaps „žaliu pinigų debesiu“ be įtikinamesnių rezultatų. Juk žmonėms labiau nei „eksperimentinės gėlių laboratorijos“ stotyje reikia labai paprastų dalykų – sutvarkyto autobusų stoties pastato, naujai išasfaltuotos stoties teritorijos, pakeistų sukrypusių laukimo aikštelės plytelių ir, žinoma, autobusų, kurie, vežantys į šalies didmiesčius, čia užsuka vis rečiau ir rečiau…