Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje išliekant aukštai minusinei temperatūrai ir vaikams vis dar aktyviai leidžiant laiką lauke, svarbu nepamiršti kartu kylančių rizikų. Šaltis, vėjas, sniegas, drėgmė ir staigūs temperatūrų pokyčiai gali greitai pažeisti jautrios vaikų odos apsauginį barjerą, todėl padidėja ne tik išsausėjimo, bet ir nušalimų rizika. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė primena, kad vaikų oda yra kur kas jautresnė nei suaugusiųjų, todėl būtina imtis tam tikrų priemonių, kad būtų išvengta rimtesnių odos pažeidimų.
Vaistininkė E. Zykienė teigia, kad vyraujant šaltiems orams, vėjui ir krituliams, dažniausiai nukenčia veidas, ausys, nosis, rankų ir kojų pirštai. Šias kūno vietas ne tik dažniau paveikia aplinkos dirgikliai, bet ir pokyčiai pačiame organizme. Anot vaistininkės, esant šalčiams, kūnas stengiasi apsaugoti svarbiausius organus, paspartindamas kraujotaką aplink juos, tad galūnės natūraliai greičiau atšąla, ypač jei vaikas ilgai būna lauke ar jo drabužiai sudrėksta.
„Vaikai dažnai nepasako, kad jiems šalta, nes yra įsitraukę į pramogas. Dėl to tėvams svarbu ne tik tinkamai aprengti savo atžalas, bet ir stebėti jų elgesį, odos pokyčius “, – sako vaistininkė.
Kaip atpažinti pirmuosius nušalimo požymius?
Pasak E. Zykienės, nušalimai gali pasireikšti ne tik esant dideliam šalčiui, bet ir tuomet, kai termometro stulpelis nukrenta vos keliais laipsniais žemiau nulio. Riziką itin padidina vėjas, nes jutiminė temperatūra gali būti gerokai žemesnė nei rodo termometras. Esant 5–10 laipsniams šalčio, paviršiniai odos pažeidimai gali atsirasti per 30–60 minučių, o šaltesniame ore – dar greičiau.
„Jei oro temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio ir pučia vėjas, mažiems vaikams nerekomenduojama lauke būti ilgiau nei 20–30 minučių be pertraukų. Net ir tinkamai apsirengus, natūrali odos apsauga tokiomis sąlygomis silpsta labai greitai“, – pabrėžia vaistininkė.
Ji pabrėžia, kad nušalimą svarbu pastebėti kuo anksčiau, nes laiku sureagavus galima išvengti rimtesnių pažeidimų. Pirmasis požymis – odos pabąlimas, kada ji tampa balkšva ar pilkšva, šalta liečiant, taip pat gali pasireikšti dilgčiojimas, perštėjimas ar tirpimas. Vėliau oda gali tapti nejautri, sustingusi, o po sušildymo – skausminga, patinusi ar net padengta pūslėmis.
„Jei grįžus į šilumą oda per 20–30 minučių neatgauna normalios spalvos ir jautrumo, atsiranda stiprus skausmas ar pūslių, būtina kreiptis į gydytojus“, – sako E. Zykienė.
Pasiruošimas nuo nušalimų prasideda namuose
Vaikus svarbu rengti sluoksniais, pasirūpinti, kad drabužiai ir batai nebūtų ankšti bei nepraleistų drėgmės. Atviras odos vietas – skruostus, nosį, lūpas – rekomenduojama patepti riebesniu, nuo šalčio saugančiu kremu bent 15 minučių iki išėjimo į lauką, kad priemonė spėtų įsigerti ir sudarytų apsauginį barjerą. Šių priemonių sudėtyje verta žvalgytis pantenolio, natūralių aliejų bei sviestų, hialurono, alantoino.
„Vaikų odos priežiūrai svarbu rinktis švelnias, be kvapiklių, hipoalergines drėkinamąsias bei maitinančias priemones. Taip pat reikėtų nepamiršti dėvėti kepurių, šalikų, pirštinių, o kūdikio vežimėlyje naudoti apsauginę dangą nuo vėjo ir šalčio“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.
Pasak E. Zykienės, žiemą vaikų oda sausėja ne tik lauke, bet ir patalpose dėl šildymo sezono, todėl kasdienė priežiūra namuose yra ne mažiau svarbi. Rekomenduojama vengti maudynių po karštu vandeniu, o po prausimosi odą patepti emolientais ar maitinamaisiais kremais, palaikyti pakankamą patalpų drėgmę ir skatinti vaikus gerti daugiau skysčių.
Oda rūpintis reikia ir iš vidaus
Vaistininkė primena, kad po buvimo šaltyje vaikams svarbu sušilti palaipsniui, todėl jokiu būdu nereikėtų staiga šildyti kūno einant po karštu dušu. Sušilti gali padėti lengvas apklotas, šiltos kojinės, šiltos žolelių arbatos.
„Vaikams žiemą labiausiai tinka erškėčių vaisių, ramunėlių, liepžiedžių, čiobrelių, pankolių ar melisų arbatos. Šios žolelės nedirgina virškinimo sistemos, ramina ir padeda palaikyti gerą savijautą. Reikėtų vengti juodosios, žaliosios arbatų ar didelio kiekio imbiero, nes jos gali turėti poveikį nervų sistemai ar dirginti virškinimą“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Anot E. Zykienės, žiemą ypač svarbu pasirūpinti subalansuota mityba, nes tinkamos maistinės medžiagos padeda palaikyti odos būklę. Jei žuvies, šviežių vaisių ir daržovių gaunama mažiau, mitybą verta papildyti maisto papildais vaikams, kurių sudėtyje būtų omega-3 riebalų rūgščių bei vitaminų C, D ir E – šios medžiagos padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, palaiko drėgmės balansą organizme, taip pat prisideda prie imuniteto stiprinimo.
„Nuosekli odos priežiūra padeda išvengti ne tik išsausėjimo, bet ir padidina odos atsparumą šalčiui. Taip vaikai gali saugiai mėgautis žiemos pramogomis net ir esant žemesnei temperatūrai“, – pabrėžia vaistininkė.
