Žurnalisto knyga pristatyta ir Anykščiuose

Ketvirtadienį Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje Anykščiuose oficialiai buvo pristatyta „Anykštos“ žurnalisto ir keliautojo Vidmanto Šmigelsko knyga „Kryptis – Rytai“, kurią išleido leidykla „Mintis“. Į pristatymą atvyko daug žmonių, bibliotekos direktorius Romas Kutka renginį pradėjo žodžiais, kad „renginys beveik anšlaginis“- į salę buvo nešamos papildomos kėdės.

Ketvirtadienį Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje Anykščiuose oficialiai buvo pristatyta „Anykštos“ žurnalisto ir keliautojo Vidmanto Šmigelsko knyga „Kryptis – Rytai“, kurią išleido leidykla „Mintis“. Į pristatymą atvyko daug žmonių, bibliotekos direktorius Romas Kutka renginį pradėjo žodžiais, kad „renginys beveik anšlaginis“- į salę buvo nešamos papildomos kėdės.

Be knygos autoriaus, žurnalisto V. Šmigelsko knygos pristatyme dalyvavo kartu kelionėse po Sibirą, Gruziją, Ukrainą, Padniestrę ir Moldovą keliavęs fotomenininkas Rimgaudas Šlekys, kurio nuotraukomis iliustruota knyga „Kryptis – Rytai“. Renginį vedė „Anykštos“ žurnalistas Linas Bitvinskas.

V.Šmigelskas, paklaustas, kodėl keliavo į Rytų šalis, sakė, kad jam jaukiausia jaustis ten, kur komunikacijai nekliudo kalbos barjeras. O mintis atostogomis keliauti po buvusios Tarybų Sąjungos šalis gimė pietaujant su kelionėse dalyvavusiu anykštėnu Aidu Giliu. „Viskas prasidėjo nuo Aido minties, kad atsibodo poilsinės kelionės“, – apie pradžių pradžią kalbėjo V. Šmigelskas. Vėliau prie trijų draugų kompanijos prisidėjo ir debeikietis Ričardas Skvarnavičius, kuris taip pat buvo knygos pristatyme.

Minėdamas Baikalo ežero saloje matytą mažą cerkvę, knygos autorius sakė, kad jam kelionėse svarbiausia buvo ne tai,  ką pamatys, o jausmai kuriuos kelionėse patiria: „Pamatyti galima sėdint šiltoj kėdėj, o „užkabina“ netikėti dalykai“, – kalbėjo žurnalistas.

Kompaniją, kuri keliavo po Rytų kraštus, V. Šmigelskas palygino su trimis muškietininkais ir D‘Artanjanu. Jo žodžiais, „visi važiuojantys yra „žiauriai“ skirtingi, bet tai gerai – nekonkuruojam“.

Kalbėdamas apie skirtingumus, V. Šmigelskas pabrėžė, kad kelionėje kiekvienas rado savo vietą.

Neapsėjo renginys be klausimų apie koldūnus ir visą jų „giminę“. „Labai įdomu ragauti įvairų maistą, nes po trijų dienų labai įsinori valgyti, – su ironija apie aplankytų šalių virtuves atsiliepė V. Šmigelskas, – į juos (koldūnus) vienintelius kabinaus kaip į išgyvenimo šaltinį“.

Beje, autorius pasakojo, kad Gruzijoje koldūnų „giminaičius“ kinkalius valgė toje pačioje kavinėje, į kurią užsuka dabar jau buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

Nors vyrauja stereotipas, kad važiuoti į Rytų šalis yra nesaugu, tačiau keliautojai taip nemano. „Visuomet jaučiausi absoliučiai saugus, nesaugiau jautiesi kokią aštuntą valandą kur nors Svėdasuose ar Kavarske“, – stereotipus griovė V. Šmigelskas, tačiau dėl visa ko apsidraudė pastaba, kad dažniausiai jie vaikščiojo keturiese.

Renginio vedėjui pastebėjus, kad knygoje daug rašoma apie vyną, V. Šmigelskas atsakė, kad daug „ekstremaliau“ pasakoti ne apie keliones normaliomis sąlygomis, bet apie kalnų kelius, kai šalia tarpeklių tave veža girtas vairuotojas. „Gruzinai vaišingi, svetingi ir erzina tai, kad dažniausiai žino geriau, ko tu nori, nei pats<…> Lietuvą gruzinai myli, bet ta Lietuva kartais būna nuo Talino iki Vokietijos“, – geruoju kelionę Gruzijoje minėjo knygos autorius, tačiau  neapsėjo be ironijos, kurios pilna ir knygoje.

Fotomenininkas  R. Šlekys rekomendavo nukeliauti į Gruziją ir kuo greičiau. Pasak fotografo, „Gruzija yra saugus kraštas su labai tvarkinga policija, šalyje būti lietuviu – geriausia vizitinė kortelė“, o be to – „jei šalyje bus tiek daug turistų, tai po kelių metų žmonėms atsibos ir jie nebebus tokie svetingi“, – kodėl Gruziją reikia pamatyti kuo greičiau, argumentavo R. Šlekys.

Tiek knygos autorius, tiek fotografas apgailestavo, kad Gruzija labai sparčiai keičia savo „veidą“. Joje asfaltuojami keliai, tvarkomi miestai, todėl nyksta šalies autentiškumas.

Beje, ironiškas buvo ir knygos pristatymo vedėjas L. Bitvinskas, prisimindamas, kad šiais metais A. Baranausko literatūrinė premija niekam nebuvo įteikta, knygos autoriaus jis klausė, kodėl pastarasis neįterpė knygoje citatų apie Anykščių šilelį, kad galėtų pretenduoti į premiją. Į tai V.Šmigelskas taip pat ironiškai atsakė, kad gal pakartotiniame knygos leidime tai padarys: „Pridėsiu skyrių „Anykščių šilelis“ Gruzijos mene“.

Pasibaigus knygos „Kryptis – Rytai“ pristatymui, V. Šmigelskas dar ilgai nekilo nuo stalo, nes pasirašinėjo knygas norintiems gauti autoriaus autografą. Norinčių turėti knygą su autografu išsirikiavo ilga eilė.