Rudeninė vaismedžių ir vaiskrūmių prekyba. ŽŪB „Anykščių vaismedžiai“ parduoda savo užaugintus vaismedžius: įvairių veislių obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias ir vaiskrūmius. Parduodame aukštaūgius senovinius sėklinius vaismedžius, tinkančius sodinimui soduose, ar naujų sodų įveisimui. Tel. (8-699) 59429. Tinklapis: www.anyksciuvaismedziai.lt

Ką manote apie kadrų kaitą Anykščių rajono savivaldybės administracijoje ir savivaldybės įmonėse?

Dienos anekdotas

Šauktinių komisijoje:
- Į kariuomenę norite?
- Taip, bet tik jei būsiu generolu!
- Jūs silpnaprotis?
- O tai būtina sąlyga?

Komentaras

Kapelijos repertuarui :):


„DU GAIDELIAI
Du gaideliai baltus žirnius senai jau bekūlė
Jų vištelės dėt kiaušinių Londonan išdūmė
Vien tik politmusės zyzia, uodai alų neša
Rusai "puola", Natas „gina“, "grybauskaičia" kepa!

Padarykim padarykim operą Troškūnuos
Kad atsgautų, kad užkaistų senas mano kūnas
Kad Kavarski vėl skambėtų dūdos to orkestro
Kurs nutilo mirus kaimams, prapuolus maestro.

Pameni kaip prie sovietų orkestrai žygiavo?
Kaip skambėjo vario dūdos, chorams dirigavo!
Kaip kultūrnamis švytėjo gimtam kaime tavo,
Dabar jį ir dar mokyklas banga griaut pagavo.

Kaip pilniausi autobusai Vilniun, Kaunan traukė
Jų koncertai ir teatrai, sporto halės laukė...
Kaip jaunieji traktoristai kostiumais švytėjo,
Sukniomis puošniom melžėjos operoj sėdėjo!

Viskas dingo, viskas žuvo, rajonas sunyko
Vien tik trupiniai kultūros dar pavieniai liko...
Vos tik Lietuvą atkūrėm, tuoj lietuvio stotas
Tapo konservuotų kregždžių žiauriai užkapotas.

Du gaideliai, du gaideliai pašalpėlių laukia
Ožys Vilniuj mala šūdą, tauta emigruoja
Tauta nyksta, sensta miršta - į kapus "važiuoja".
Padarykim padarykim operą Troškūnuos
Kol visai dar neišnykom mes, po šimts perkūnų !"

Skaityti komentarus (7)
2016-12-28

Malaišiai dvelkia Vaižganto laisvės ir poetiškumo dvasia (5)

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Vaižganto metais. Juk būtent tų metų rudenį bus minimos mūsų kraštiečio lietuvių literatūros klasiko, tautos švietėjo, blaivybės puoselėtojo, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimimo 150-osios metinės. Minint tokį iškilų jubiliejų, be jokios abejonės, bus sugrįžtama į rašytojo pradžių pradžią, į jo gyvenimo ištakas, prisimenami vaikystės aidai.
Vaižganto vaikystės ir ankstyvos jaunystės pėdsakus iki šių dienų išsaugojo jo gimtasis Malaišių kaimas, esantis Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos pakraštyje, prie pat „rubežiaus“ su Rokiškio rajono Kamajų seniūnija.

Skaityti daugiau...
2016-12-14

Revoliucionieriaus meilė virto kančia... (3)

Atokiame Andrioniškio seniūnijos Griežionėlių vienkiemyje išlikusi Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyba (dabar A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus padalinys) mena Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį, knygnešių žygdarbius, joje gyvenusius tautos žadintojus ir švietėjus, pirmąją lietuvę moterį beletristę, geriausią Lietuvos gaspadinę Liudviką Didžiulienę – Žmoną, tautosakos rinkėją, bibliofilą Stanislovą Didžiulį bei aštuonių jų vaikų pasiekimus ir tragiškus likimus. 1968 m. įkurto muziejaus, sakyčiau ne tokio populiaraus kaip, pavyzdžiui, Arklio muziejus Niūronyse, ekspozicija pasakoja apie vaikų rašytojos Aldonos Didžiulytės – Kazanavičienės, gydytojo Antano Didžiulio, vertėjos Onos Didžiulytės – Sketerienės, mokytojo Vytauto Didžiulio, gydytojos Michalinos Didžiulytės – Ševeliovienės, rašytojos, gydytojos Vandos Didžiulytės – Albrechtienės gyvenimą ir veiklą, nes nors ir išblaškyti karų ir perversmų audrų, sugrįždavo į gimtųjų namų glėbį. Sodyboje lankėsi žymiausi ir šviesiausi to laikmečio žmonės, tarp jų vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas, kunigas, rašytojas Juozas Tumas–Vaižgantas. Su šia sodyba susiję ir dabartiniai Anykščių krašto šviesuoliai, rašytojai Milda ir Vygandas Račkaičiai, nupūtę užmaršties dulkes nuo kūrybinio L. Didžiulienės - Žmonos palikimo, išleidę jos raštų dvitomį ir parašę biografinę knygą „Kaip lašas mariose...“.

Skaityti daugiau...
2016-11-29

Per vėją, darganą ir žvarbą didvyrių keliais... (5)

Šeštadienį jaunieji Anykščių Dariaus ir Girėno kuopos šauliai bei keli svečiai iš Ukmergės, Taujėnų bei Utenos, jų vadovai respublikiniu pagarbios atminties žygiu prisiminė 1920 m. lapkričio 22 - ąją kautynėse su lenkų kariuomene Troškūnuose žuvusius Troškūnų šaulius.

 

Skaityti daugiau...
2016-11-15

Mokytojų šeimos odisėja...

Anykščiuose, siaurojo geležinkelio muziejaus ekspozicijoje, yra kampelis skirtas mūsų šalies gyventojams tapusiems Lietuvą 1940 m. užėmusių sovietinių okupantų bei jų talkininkų aukoms atminti. Iš Anykščių stoties jau 1941 m. judėjo vagonai veždami tremties keliu pačius geriausius valstybės piliečius sunkiems darbams, badui, šalčiui, paniekinimui ir kitoms kančioms. Viena iš deportuotų anykštėnų šeimų buvo mokytojų Mačeikų. Beveik 20 savo gražiausių gyvenimo metų jie praleido tremtyje. Grįžo namo nepalaužti Sibiro šalčių ir tebetikėdami Lietuvos laisve.

Skaityti daugiau...
2016-10-28

Dviejų šimtmečių išmintis modernioje formoje (22)

Poeto, vyskupo, mokslininko Antano Baranausko 180-osioms gimimo metinėms įprasminti Anykščiuose pernai pastatyta plastinė kompozicija su jaunojo A. Baranausko dienoraštyje parašytais žodžiais, kokių moralinių kriterijų būsimasis poetas stengiasi laikytis.

Skaityti daugiau...
2016-10-08

Kai Andrioniškį dar vadino Indrioniškiu (4)

 

 

Andrioniškio žmonės nuo seno garsėjo karingumu, iki šiol miestelis įsitvirtinęs mūsų sąmonėje kaip partizanų sostinė. 1959 metais Čikagoje (JAV) išspausdinta buvusio Lietuvos krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado Konstantino Žuko atsiminimų knyga „Žvilgsnis į praeitį“. Šioje knygoje, kurią autorius įvardija, kaip „žmogaus ir kario atsiminimai“ bei „medžiaga istorikams“, nemažai dėmesio skirta ir Anykščių kraštui, aprašomi 1906 metų įvykiai Andrioniškio apylinkėse. Be to, knygoje yra nemažai detalių ir apie visą Anykščių kraštą. Pasirodo, anykštėnai šaudėsi revolveriais, keldavo maištus ir carinei administracijai sunkiai sekėsi čia tvarkytis.

Skaityti daugiau...
2016-09-24

„Iš arti pažinę gamtą, ją pamils ir saugos” (7)

Taip mano Anykščių urėdijos urėdas Sigitas Kinderis, kuriam su urėdijos specialistais prieš 11 metų ir kilo mintis Troškūnų girininkijoje įkurti arboretumą. Dviejų su puse hektaro plote medžiai sodinami kaip parkas, o mažesnioji dalis yra kolekcinė, kurioje sodinami retesni ir įdomesnių formų augalai bei rododendrynas. "Arboretumą, kurį puošia su mišku susijusios medžio skulptūros, aplankė dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų daug moksleivių", - sakė Troškūnų girininkijos girininkas Audrius Kusta.

Skaityti daugiau...
2016-09-14

Istorinė kelionė iš Anykščių į Vainutą

Kadaise, nuo pat amžių tolimųjų plačiau mąstantys sodiečiai norėjo nors vieną savo atžalą į aukštesnius mokslus leisti, kad vargo juodo nevargtų, paskui arklio užpakalį nesekiotų, o pasiturimai gyventu, pagarboje būtų, pyragą valgytų, artimiesiems savo autoritetu na ir pinigais pagelbėtų. Tėviškę apleisti panorę ar miestuose ar užsienyje apsigyventi sumanę taip pat dažnai pasitelkdavo geležinį, visiems suprantamą argumentą, kad išeinąs į platesnį pasaulį todėl, kad pabodo paskui arklio užpakalį sekioti. Vis tas arklio pasturgalis... Anykščių valstiečių vaikas, būsimas vyskupas Antanas Baranauskas baigęs Rumšiškių raštininkų mokyklą, 1853 m kovo pabaigoje, vieną ūkanotą dieną sėdo į arklio traukiamą vežimą ir į pirmąją savo savarankiško darbo vietą, į tolimą Vainuto miestelį Žemaitijoje iškeliavo. Istorinis posūkis betarpiškai susijęs su arkliu, tad Arklio muziejaus vyrukai sumanė tą žygį atkartoti ir 2013 m. gegužės pradžioje išsirengė į istorinės atminties kelionę.

Skaityti daugiau...
2016-08-27

Dvi mokyklos – du likimai (2)

 

Šios dvi buvusios mokyklos yra kone kaimynystėje Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Kunigiškių I kaime. Skirtingai susiklostė jųdviejų likimas. Viena mokykla atgimė, tapo muziejumi, antroji vis niokojama ir pamažu virsta griuvėsiais.

 

Skaityti daugiau...
2016-08-12

Archeologas Gintautas Zabiela beveik neabejoja, kad čia stovėjo Voruta (21)

Šią vasarą Anykščių rajono savivaldybės lėšomis ant Šeimyniškėlių piliakalnio pradėta statyti medinė pilis, kuri turėtų būti panaši Mindaugo laikų pilį. 

Vienas žymiausių Lietuvos archeologų, Klaipėdos universiteto docentas, daktaras Gintautas Zabiela šio piliakalnio tyrinėjimams, skyrė beveik dvidešimt vasarų. 

Apie tai,  ar ant Šeimyniškėlių stovėjo legendinė Voruta, kokią reikšmę piliakalniai turėjo Lietuvos istorijai, Viduramžio lietuvių gyvenimo sąlygas, bei ką archeologas mano apie pilių atstatinėjimą, publikuojame interviu su dr. Gintautu ZABIELA.

Skaityti daugiau...