Išpildyk vaiko svajonę turėti šeimą. Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymas ir konsultavimas Anykščiuose. Anykščių rajono socialinių paslaugų centras (Šaltupio g. 11, Anykščiai. Tel.: 8 381 5 20 79).

Ar domitės publikacijomis apie Anykščių-Panevėžio apygardoje išrinktą Seimo narę Gretą Kildišienę?

Orai

Naktį -2
Dieną -4

Dienos anekdotas

Prarūkė visą vasarą kiškis su ožiuku, ir nutarė, jog jei kas mokykloj paklaus ką jie veikė, vietoj rūkymo pasakos apie skaitymą. Pirma diena mokykloje, ir štai mokytoja nutaiko pirštu į ožiuką:
-Nagi, papasakok savo vasaros įspūdžius.
Ožiukas kiek sunerimęs atsistojo prieš klasę, ir rėžė:
- Vasara nebuvo labai ypatinga, atsikeliu iš ryto paskaitau, pavalgau, vėl paskaitau, nueinu pas kiškį, ten abu paskaitom. Ir pamenu kartą pamatėm, kaip iš miško išėjo vilkas. Nu bet tooooks apsiskaitęs, jau toooks apsiskaitęs, ir dar pusę knygos už ausies užsikišęs.

Komentaras

Pagal Maironį:

„Oi neverk anykštėne | 2017 01 12

Oi neverk, anykštėne, kad jaunas sūnus
Pradings iš brangiosios tėvynės!
Kad išaugęs kaip ąžuolas girių puikus
Britanijoj bus pastumdinis.

Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Kam gimdyti vaikus kad Tėvynę prarast,
Po padu Briuselio apgailėjus“.

Skaityti komentarus (1)
2016-12-28

Malaišiai dvelkia Vaižganto laisvės ir poetiškumo dvasia (4)

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Vaižganto metais. Juk būtent tų metų rudenį bus minimos mūsų kraštiečio lietuvių literatūros klasiko, tautos švietėjo, blaivybės puoselėtojo, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimimo 150-osios metinės. Minint tokį iškilų jubiliejų, be jokios abejonės, bus sugrįžtama į rašytojo pradžių pradžią, į jo gyvenimo ištakas, prisimenami vaikystės aidai.
Vaižganto vaikystės ir ankstyvos jaunystės pėdsakus iki šių dienų išsaugojo jo gimtasis Malaišių kaimas, esantis Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos pakraštyje, prie pat „rubežiaus“ su Rokiškio rajono Kamajų seniūnija.

Skaityti daugiau...
2016-12-14

Revoliucionieriaus meilė virto kančia... (3)

Atokiame Andrioniškio seniūnijos Griežionėlių vienkiemyje išlikusi Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyba (dabar A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus padalinys) mena Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį, knygnešių žygdarbius, joje gyvenusius tautos žadintojus ir švietėjus, pirmąją lietuvę moterį beletristę, geriausią Lietuvos gaspadinę Liudviką Didžiulienę – Žmoną, tautosakos rinkėją, bibliofilą Stanislovą Didžiulį bei aštuonių jų vaikų pasiekimus ir tragiškus likimus. 1968 m. įkurto muziejaus, sakyčiau ne tokio populiaraus kaip, pavyzdžiui, Arklio muziejus Niūronyse, ekspozicija pasakoja apie vaikų rašytojos Aldonos Didžiulytės – Kazanavičienės, gydytojo Antano Didžiulio, vertėjos Onos Didžiulytės – Sketerienės, mokytojo Vytauto Didžiulio, gydytojos Michalinos Didžiulytės – Ševeliovienės, rašytojos, gydytojos Vandos Didžiulytės – Albrechtienės gyvenimą ir veiklą, nes nors ir išblaškyti karų ir perversmų audrų, sugrįždavo į gimtųjų namų glėbį. Sodyboje lankėsi žymiausi ir šviesiausi to laikmečio žmonės, tarp jų vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas, kunigas, rašytojas Juozas Tumas–Vaižgantas. Su šia sodyba susiję ir dabartiniai Anykščių krašto šviesuoliai, rašytojai Milda ir Vygandas Račkaičiai, nupūtę užmaršties dulkes nuo kūrybinio L. Didžiulienės - Žmonos palikimo, išleidę jos raštų dvitomį ir parašę biografinę knygą „Kaip lašas mariose...“.

Skaityti daugiau...
2016-11-29

Per vėją, darganą ir žvarbą didvyrių keliais... (5)

Šeštadienį jaunieji Anykščių Dariaus ir Girėno kuopos šauliai bei keli svečiai iš Ukmergės, Taujėnų bei Utenos, jų vadovai respublikiniu pagarbios atminties žygiu prisiminė 1920 m. lapkričio 22 - ąją kautynėse su lenkų kariuomene Troškūnuose žuvusius Troškūnų šaulius.

 

Skaityti daugiau...
2016-11-15

Mokytojų šeimos odisėja...

Anykščiuose, siaurojo geležinkelio muziejaus ekspozicijoje, yra kampelis skirtas mūsų šalies gyventojams tapusiems Lietuvą 1940 m. užėmusių sovietinių okupantų bei jų talkininkų aukoms atminti. Iš Anykščių stoties jau 1941 m. judėjo vagonai veždami tremties keliu pačius geriausius valstybės piliečius sunkiems darbams, badui, šalčiui, paniekinimui ir kitoms kančioms. Viena iš deportuotų anykštėnų šeimų buvo mokytojų Mačeikų. Beveik 20 savo gražiausių gyvenimo metų jie praleido tremtyje. Grįžo namo nepalaužti Sibiro šalčių ir tebetikėdami Lietuvos laisve.

Skaityti daugiau...
2016-10-28

Dviejų šimtmečių išmintis modernioje formoje (22)

Poeto, vyskupo, mokslininko Antano Baranausko 180-osioms gimimo metinėms įprasminti Anykščiuose pernai pastatyta plastinė kompozicija su jaunojo A. Baranausko dienoraštyje parašytais žodžiais, kokių moralinių kriterijų būsimasis poetas stengiasi laikytis.

Skaityti daugiau...
2016-10-08

Kai Andrioniškį dar vadino Indrioniškiu (4)

 

 

Andrioniškio žmonės nuo seno garsėjo karingumu, iki šiol miestelis įsitvirtinęs mūsų sąmonėje kaip partizanų sostinė. 1959 metais Čikagoje (JAV) išspausdinta buvusio Lietuvos krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado Konstantino Žuko atsiminimų knyga „Žvilgsnis į praeitį“. Šioje knygoje, kurią autorius įvardija, kaip „žmogaus ir kario atsiminimai“ bei „medžiaga istorikams“, nemažai dėmesio skirta ir Anykščių kraštui, aprašomi 1906 metų įvykiai Andrioniškio apylinkėse. Be to, knygoje yra nemažai detalių ir apie visą Anykščių kraštą. Pasirodo, anykštėnai šaudėsi revolveriais, keldavo maištus ir carinei administracijai sunkiai sekėsi čia tvarkytis.

Skaityti daugiau...
2016-09-24

„Iš arti pažinę gamtą, ją pamils ir saugos” (7)

Taip mano Anykščių urėdijos urėdas Sigitas Kinderis, kuriam su urėdijos specialistais prieš 11 metų ir kilo mintis Troškūnų girininkijoje įkurti arboretumą. Dviejų su puse hektaro plote medžiai sodinami kaip parkas, o mažesnioji dalis yra kolekcinė, kurioje sodinami retesni ir įdomesnių formų augalai bei rododendrynas. "Arboretumą, kurį puošia su mišku susijusios medžio skulptūros, aplankė dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų daug moksleivių", - sakė Troškūnų girininkijos girininkas Audrius Kusta.

Skaityti daugiau...
2016-09-14

Istorinė kelionė iš Anykščių į Vainutą

Kadaise, nuo pat amžių tolimųjų plačiau mąstantys sodiečiai norėjo nors vieną savo atžalą į aukštesnius mokslus leisti, kad vargo juodo nevargtų, paskui arklio užpakalį nesekiotų, o pasiturimai gyventu, pagarboje būtų, pyragą valgytų, artimiesiems savo autoritetu na ir pinigais pagelbėtų. Tėviškę apleisti panorę ar miestuose ar užsienyje apsigyventi sumanę taip pat dažnai pasitelkdavo geležinį, visiems suprantamą argumentą, kad išeinąs į platesnį pasaulį todėl, kad pabodo paskui arklio užpakalį sekioti. Vis tas arklio pasturgalis... Anykščių valstiečių vaikas, būsimas vyskupas Antanas Baranauskas baigęs Rumšiškių raštininkų mokyklą, 1853 m kovo pabaigoje, vieną ūkanotą dieną sėdo į arklio traukiamą vežimą ir į pirmąją savo savarankiško darbo vietą, į tolimą Vainuto miestelį Žemaitijoje iškeliavo. Istorinis posūkis betarpiškai susijęs su arkliu, tad Arklio muziejaus vyrukai sumanė tą žygį atkartoti ir 2013 m. gegužės pradžioje išsirengė į istorinės atminties kelionę.

Skaityti daugiau...
2016-08-27

Dvi mokyklos – du likimai (2)

 

Šios dvi buvusios mokyklos yra kone kaimynystėje Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Kunigiškių I kaime. Skirtingai susiklostė jųdviejų likimas. Viena mokykla atgimė, tapo muziejumi, antroji vis niokojama ir pamažu virsta griuvėsiais.

 

Skaityti daugiau...
2016-08-12

Archeologas Gintautas Zabiela beveik neabejoja, kad čia stovėjo Voruta (21)

Šią vasarą Anykščių rajono savivaldybės lėšomis ant Šeimyniškėlių piliakalnio pradėta statyti medinė pilis, kuri turėtų būti panaši Mindaugo laikų pilį. 

Vienas žymiausių Lietuvos archeologų, Klaipėdos universiteto docentas, daktaras Gintautas Zabiela šio piliakalnio tyrinėjimams, skyrė beveik dvidešimt vasarų. 

Apie tai,  ar ant Šeimyniškėlių stovėjo legendinė Voruta, kokią reikšmę piliakalniai turėjo Lietuvos istorijai, Viduramžio lietuvių gyvenimo sąlygas, bei ką archeologas mano apie pilių atstatinėjimą, publikuojame interviu su dr. Gintautu ZABIELA.

Skaityti daugiau...