Ar ruošdamiesi antrajai koronaviruso bangai kaupiate maisto atsargas?/

Dienos anekdotas

Koks yra tikras mandagumas?
Tai toks mandagumas, kai užlipęs ant skruzdėlyno, atsiprašai kiekvienos skruzdėlės!

Komentaras

Miestietis:„Gal miesto žmonėms gyventi lengviau? Bet apie juos visi tyli. O ūkininkai dėmesio centre. Pakanka jiems visokių lengvatų, išmokų, kompensacijų. Niekas nepersidirba, išgyvena, tvarkosi. Tik dejuotii moka. Jei taip sunku žemės ūkyje, tai ko ten lindot? Niekas jėga neprivertė tapti ūkininkais."

Skaityti komentarus (3)
2016-07-29

Komarų palikuonė Raguvėlės dvarą stengiasi išsaugoti ateities kartoms (16)

Važiuojant per Raguvėlę Panevėžio link, žvilgsnis kliūna už didžiausio Anykščių krašte dvaro pastatų, turinčių kelių šimtmečių istoriją ir kurių dalis palyginti neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Iš Ukrainos kilusi didikų Komarų giminė, Lietuvoje apsigyvenusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos laikais, pasižymėjo kaip sumanūs, verslūs ūkininkai, išstatė ne tik rūmus, bet ir gausybę ūkinių pastatų. Jų palikuonė Alvilina Rimševičienė tęsia kilmingą giminės istoriją, gyvena su artimaisiais dvare ir nori dvaro ansamblį išsaugoti ateities kartoms.  Geometrinio planavimo, klasicizmo bei romantizmo architektūros paminklas - Raguvėlės dvaro sodyba - aprėpia apie 20 hektarų plotą, kuriame išlikę dvi dešimtys pastatų. Dalis ūkinių pastatų negrįžtamai sunykę, tačiau didžioji jų dalis yra įtraukta į valstybės saugomų Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą ir yra vilties juos išsaugoti, panaudoti ūkinei kultūrinei veiklai.  

Skaityti daugiau...
2016-07-06

Pamirštas karaliaus Mindaugo sostas (3)

Pro tą kalną kelerius metus vasaromis beveik kasdien pravažiuojant net nepagalvodavau, kad visai čia pat, už kelių dešimčių žingsnių nuo kelio, stūkso istorikų profesionalų (jie yra patys tikriausi romantikai) taip geidžiamas piliakalnis. Paslaptingas, nedidelis kalnas, klaidaus Šilo pakrašty, užaugęs pušimis, eglėmis, svaiginančiu oru turtingas, kairiajame Latavos upelio krante.  Kalną mūsų tyrinėtojai pasiūlė taip nepoetiškai, be polėkio Palatavio piliakalniu pakrikštyti, nors geriau čia būtų tikęs Mindaugo karūnos vardas...

Skaityti daugiau...
2016-06-23

Skrajojančio Blindos pėdsakais (22)

Šimonių girioje, pietinėje Priepado ežero (taip negrabiai iškraipant tradiciją ir svėdasietišką palikimą Priegadu vadinamo) pakrantėje yra Algimanto apygardos partizanų vadavietės likučiai. Kadaise tik didžiulė pusapvalė duobė, erdvaus bunkerio su žymiais po žemių buvusių patalpų, tunelių kontūrais, vieta tą tolimą 1949 - ųjų lapkričio 1-ąją tapusi septynių miško brolių kapu. Klastinga ir pragariška, tautą skaldanti nesutarimo sėkla iki šiol švytinti išdavystė ir narsa tautos didvyrių, pasiryžusių atiduoti tėvynei, jos laisvei, tai kas brangiausia - gyvybę, aukos šventos suvokimas prieš į dausas, pas protėvius iškeliaujant. Ten kur amžinai plasta teisingumo bei laisvės žemėje siekiantiems padedančios už laisvę žuvusiųjų vėlės.

 

Skaityti daugiau...
2016-06-18

Danguose ištirpęs itališkas pasaulis: „Buon giorno, Svėdasai“ (2)



Svėdasai didžiausias, pasak dokumentų, daugiau nei 800 gyventojų tebeturintis, labiausiai į Šiaurę nuo Anykščių nutolęs rajono miestelis, tačiau jo istorija, matyt, labiausiai pietietiška - prancūziškais bei itališkais motyvais perpinta. Šiandien gi apie itališkuosius viražus kalbėsime. Besidairydamas po miestelio aikštę, žvelgdamas į net kelis nepriklausomybei, partizanams, miestelio pradžiai skirtus paminklus jau net neįtari, kad kadaise kalvoje prie kapinių buvusiame dvare gyveno būsimas kardinolas Jurgis Radvilas, kad jis gal ir iš Italijos į Svėdasus paviešėti atvažiuodavo. Vėliau Svėdasus valdęs itališkos kilmės grafas Marikonis miestelio centre buvo pastatęs keletą didingų mūrinių namų, kurių nė vienas iki mūsų dienų neišliko. Labiau pasisekė didingais griuvėsiais viliojančiam, aukštą bokštą vis dar iškėlusiam dvarui Beragio ežero krante, bažnyčios šventoriuje didiko pastatytai koplyčiai - mauzoliejui, kadais labai svarbių, o dabar visai menkų vieškelių kryžkelėje rymančiai koplytėlei...

Skaityti daugiau...
2016-06-11

Meteorais pašventinta žemė ir bažnyčios implantacija (4)

Tą vasario naktį, visai prieš vidurnaktį danguose taip sudundėjo, taip trenkė, kad visoje Lietuvoje girdėjosi, o geologai veikiai suvokė, kad kažkur debesyse sprogęs mažyčių ir didesnių švytinčiu akmenėliu lietumi į žemę  smigo meteoras. Visoje šalyje jo nuolaužų ieškojo, išmintingieji sodžiaus seniai nebūtas istorijas rietė, kol vasarą išėję pjauti vešlių pievų dalgių ašmenimis atsitrenkė į nematytus akmenėlius. Tai ir buvo Andrioniškio žemę plačiai išgarsinęs meteoritas - didžiu trenksmu sprogęs dangaus aukštybėse ir menkais akmenėliais pasisėjęs žemėje. Po kelių metų taip pat iš akmenėlių dosnusis Andrioniškio krašto sūnus Pranas Markūnas miestelyje pastate naują, moderniu formų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią.

Skaityti daugiau...
2016-05-28

Merdinčiam kultūros paveldo perlui jau ieškoma partnerių (4)

Ant stataus kairiojo  Šventosios upės kranto, kur prie vandens vingiuoja garsusis Anykščių miesto pėsčiųjų ir dviračių takas, stūkso rūmai, nuo seno vadinami Okuličiūtės dvareliu. Prieš 1863 metų sukilimą statytą, gaisrus ir kitas negandas išgyvenusį dvarą, regioninės reikšmės kultūros paveldo objektą, dailės istorikas Dalius Baltranas pelnytai pavadino neįkainojamu perlu, liudijančiu XIX amžiaus Lietuvos aukštosios bajoriškosios materialinės kultūros palikimą. Šiuo metu tuščias ir užrakintas pastatas priklauso Anykščių rajono savivaldybės administracijai, kuri ruošia projektą jo sutvarkymui ir pritaikymui kultūrinei veiklai.

Skaityti daugiau...
2016-05-07

Bevardis riedulys pelnė nacionalinės vertybės šlovę (3)

Puntukas - valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Lietuvoje nėra kito akmens taip legendomis apipinto, anykštėnų ir svečių dėmesiu apgaubto. Savo dydžiu jis tik šypseną sukeltų skandinavams, gi Lietuvoje jam buvo lemta pabūti pačiu didžiausiu, pačiu įspūdingiausiu akmeniu, kol atsirado didesnis.Tačiau šlovę akmuo pelnė ne tik dydžiu, žilą senovę idealizuojančiomis legendomis, bet prieš daugiau kaip septynis dešimtmečius įamžintu bene didžiausiu lietuvių tautos aviatorių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbiu – „Lituanicos“ skrydžiu per Atlantą 1933–ųjų liepą. Didvyrių bareljefai ir jų testamento eilutės Lietuvai iškalti akmenyje.

Skaityti daugiau...
2016-04-23

Kurkliuose gyvenusius žydus mena buvę maldos namai (4)

Interneto portalas „anyksta.lt“ pradeda naują rubriką „Anykščių krašto istorijos“, kurioje pasakosime apie gerai žinomus, tačiau dažnai nepelnytai primirštus krašto kultūros ir istorijos paminklus bei kraštiečių likimus. Skaitytojams siūlome pasakojimą apie Kurkliu sinagogą, šiame miestelyje gyvenusius žydus. Skaitytojus kviečiame pasidalinti prisiminimais, nuomonėmis komentarų skiltyje. Nuotraukas ar dokumentų kopijas galite siųsti el p. jonas.j@anyksta.lt.

Kurkliuose, Salomėjos Neries gatvėje, ant Dubelės upelio kranto, stovi buvusi žydų sinagoga. Tai vienas originaliausių medinės architektūros pastatų Lietuvoje, įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo vertybių registrą. Prieš ketvertą metų Europos žydų kultūros ir paveldo apsaugos ir populiarinimo asociacija šią sinagogą, vieną iš 14 – os išlikusių šalyje, įtraukė į programos „Žydų paveldo keliai“ maršrutą „Medinės sinagogos centrinėje ir rytų Europoje“. Skaityti daugiau...