Juozas Šermukšnis, iš 1930 Vytauto Didžiojo metų kartos, jau nušventęs savo 90 metų jubiliejų, sako, kad gyvenimas,nors ir nelengvas, bet įvairus, prabėgo greitai. Kai sovietai okupavo Lietuvą, jam buvo dešimt, kai sugrįžo - jau keturiolika, o sulaukęs aštuoniolikos jau buvo partizanų būrio ryšininkas. Jis patyrė suėmimą ,,žiaurius kankinimus, tačiau nieko neišdavė. Vargo sovietų lageriuose, bet nepalūžo...

Žinomo aktoriaus, spektaklių režisieriaus Valerijaus Jevsejevo pavardę galima aptikti įvairiausių spektaklių kūrybinių komandų sąrašuose. Daugelis V. Jevsejevą įsiminė kaip Zylės tėvą Daną iš Lietuvos televizijos serialo „Nemylimi“, kaip veikėją Vaclovą iš „Naisių vasaros“.
Jau daugiau nei dešimt vasarų aktorius poilsiauja Šovenių kaime (Anykščių r.) – čia kartu su žmona, Čiurlionio meno mokyklos fortepijono mokytoja Vilija Geležiūte jie yra įsigiję seną, šimtmetį  skaičiuojančią sodybą, kuri jiems labai pravertė karantino laikotarpiu.

Pristatome dailininką, architektą, grafiką, kurio kūryba įvertinta įvairiais prestižiniais apdovanojimais Kęstutį Indriūną.
Beje, daugeliui anykštėnų jis pažįstamas kaip aktyvus visuomenininkas ir politikas. K.Indriūnas du kartus buvo renkamas į Anykščių rajono tarybą.

Per 59-erius savo gyvenimo metus anykštėnas Žilvinas Pranas Smalskas spėjo išbandyti be galo daug veiklos sričių - dirbo architektu,vadybininku, laikraščio redaktoriumi.Veiklusis anykštėnas vienu metu buvo net pasukęs į politiką - buvo išrinktas Anykščių rajono tarybos nariu. Kai, rodos, buvo visos galimybės kopti karjeros laiptais, Ž.P.Smalskas vieną dieną viską metė ir tapo laisvu menininku, įrodydamas, kad visai nebūtina kiekvieną dieną keliauti į samdomą darbą, kad galėtum užsidirbti orų atlyginimą.

Šiandien Ž.P.Smalskas pasinėręs į širdžiai mielas veiklas, mėgaujasi sao kūrybos gerbėjų įvertinimu, kuria ,,balvonus” ir rašo naują erotikos persmelktą poezijos knygą.

Prieš septynerius metus palikusi sostinę, kur gimė ir augo, vitražistė, restauratorė 37-erių Justė Kamarauskaitė persikėlė į Anykščius.
Gamtos apsuptyje gyvenanti menininkė sako, kad, apsistojusi mažame miestelyje, pradėjo intensyviau kurti ir netgi išbandė tai, apie ką anksčiau nedrįso galvoti – pradėjo rengti kūrybines dirbtuves ir žmones mokyti meno paslapčių.

Sekmadienį minėsime Motinos dieną. Tai ne tik mamų, močiučių, bet ir prosenelių šventė.  
Kavarske gyvenanti ūkininkė, visoje šalyje žinoma braškių augintoja Danguolė Lingienė jau promočiutė. Šį mėnesį ji dovanojo savo kūrybą ne tik proanūkiams, kurie gyvena Danijoje, bet ir visiems kitiems mažutėliams.
D.Lingienė savo lėšomis, neprašydama fondų, savivaldybės ar bibliotekos paramos, išleido vaikišką eiliuotą poemą „Sapnų traukinukas“.
Knygelę iliustravo šalyje gerai žinomas dailininkas Kęstutis Pabijutas, „Anykštos“ skaitytojams pažįstamas, kaip komikso „Anykštėnės Amiliutės nutikimai“ iliustratorius.

Jei norite pažinti kietą senį, reikia susitikti su Albinu Žebuoliu. Nors jau devyniasdešimtuosius gyvenimo metus pradėjęs, nors gyvenimo niekuomet nelepintas, bėdų nesugniuždytas, dar tvirtas vyras apie pasaulį nuo pat Smetonos laikų pabaigos iki šių dienų pasakoja: kur reikia - pasidžiaugia, kur reikia - papeikia.

Rita Biliūnaitė-Juodelienė, kūrėja, Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos tapybos ir kompozicijos mokytoja, rašytojo Jono Biliūno giminaitė, sako, kad savo pačios kūrybą apibūdinti jai sunku, tačiau vienaip ar kitaip jos menas dažniausiai yra darnos su gamta išraiška, emocijos, akimirkos ar tiesiog peizažo įtaka.

Pianistė Milda Daunoraitė jau trečius metus mokosi Didžiosios Britanijos H. Purcell‘o muzikos mokykloje. Merginos koncertų geografija labai plati – tikriausiai nebedaug Europoje liko šalių, kuriose jaunoji pianistė negrojo... Ne tik dalyvavimu prestižiniuose tarptautiniuose konkursuose M. Daunoraitė gali pasigirti - Lietuvoje jos pasiekimai neką prastesni... Kad ir toks faktas – 2018 m. lapkričio 4 d. ji grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam dirigavo Martynas Stakionis.
Interviu metu jaunutė mergina pasakojo apie savo ateities planus, kasdienybę, keliones, instrumentus ir, žinoma, grožį. „Pastaruoju metu ypač pamėgau raudoną lūpdažį...“ – šypsosi M. Daunoraitė.
O turbūt daugelis anykštėnų prisimena mažą mergaitę trumpais plaukučiais ir ilgomis suknelėmis, palinkusią prie balto Anykščių Sakralinio meno centro pianino...

Tas žmogus - dailininkas Alvydas Latėnas, kūrėjas, meno keliu einantis per nuopuolius, suklupimus, vėl besikeliąs, vis ką nors gražaus piešiąs. Dažniausiai tai vaizdai su vandenimis - su upėmis ir ežerais, todėl jis- toks šalies vidurio, ,,žemyninis marinistas“.
Nuo seno turėjęs kelis šio kūrėjo paveikslus Šventosios upės bei jos pakrančių tematika, pernai panorau rinkinį papildyti, kad jį sudarytų bent keliolika paveikslų, ir šis sumanymas bendradarbiaujant su tapytoju pavyko.