Anykštėnai jau imasi auginti grybus šitakius

Girelės kaime, Kavarsko seniūnijoje, naujakuriai kauniečiai Jūratė Šapolienė su vyru Artūru Šapolu praleidžia kone visus savaitgalius.
Čia jie atgaivina seną sodybą, kieme išsikasė tvenkinį, prileido spalvotų žuvyčių, laukuose augina įvairių retų augalų, o kieme netgi turi unikalių savo grybų – šeimininkai užsiima grybų šitakių (shiitake, lot. Lentinus edodes) auginimu ant beržo rąstų, bet kol kas – tik savo šeimos poreikiams.

„Patys auginam tik sau. Prašom, ragaukit. Galima ragauti ir tokį, tiesiai nuo rąsto nuskintą, nevirtą, – nuskynusi vieną grybą, ir nurovusi kotelį, pasiūlė mums grybo kepurėlės svetinga šeimininkė Jūratė. – Koteliai paprastai būna per daug sumedėję, bet kitur galima panaudoti. Man gydytojai buvo įtarę vėžį, tad ieškojau alternatyvios medicinos ir būdų, kaip sau padėti. Sužinoję apie šį vaistinį grybą, ėmėm auginti kaip priešvėžinį augalą. Vėžio diagnozė nepasitvirtino, o grybai liko“.
Šeimininkai įsigijo beržinių rąstų jau su įterpta grybiena, kad būtų greičiau gauti derlių, gražiai sustatė, šiek tiek pavėsyje. Jūratė Šapolienė „Anykštai“ papasakojo, kad daug informacijos apie šį grybą yra internete, o gerųjų grybo savybių – nė nesuskaičiuoti…

„Grybas šitakis kilęs iš Rytų Azijos. Kai sužinojau, kad šitakis turi priešvėžinių gydomųjų savybių, šis faktas man buvo lemiantis. Užsisakiau ir parsivežiau iš Molėtų rajono augintojos Danutės Danytės, vyras juos mirkė tvenkinyje. Nėra tai greitas procesas, nes grybiena augina vaisiakūnius tik po šalto vandens procedūrų – mirkymo tvenkinyje. Po šalto vandens mirkymo grybams atrodo, kad jau atėjo pavasaris ir laikas išdygti. Dar reikia stebėti, kad neprisiveistų kitų nepageidaujamų grybų. Bet štai, kaip gražiai šitakiai pas mus auga. O daugiausia grybukų būna vasaros pradžioje ir artėjant rudeniui. Žiemoja lauke. Derlių vienas rąstelis gali duoti iki ketverių metų, vėliau išdygsta pavieniai grybukai“, – pasakojo Jūratė Šapolienė.

Naujieji šeimininkai savo sodybą puoselėja nuo 2020 metų, o šiuos grybus jie augina daugiau kaip penkeri metai.
„Ir dar visokių planų turim. Gal ne visi planai šimtu procentų pasiteisina. Tarkim, šį pavasarį buvau pasisėjusi purpurinių dobilų Comado veislės. Maniau, bus puikus fonas fotosesijoms. Tik bėda, kad šiemet jie labai greitai nužydėjo ir nespėjom pasigrožėti“, – pasakojo veikli moteris, Kaune užsiimanti savo verslu – profesionali buhalterė turi savo įmonę „Vedlys mokesčių džiunglėse“, teikia konsultacijas, kaip pati teigia, verslui ir žmogui.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos internetiniame puslapyje yra paaiškinta, kad botaninis grybo „šiitake“ pavadinimas yra valgomasis dantenis. Laisvojo stiliaus tekste gali būti vartojama adaptuota forma šitakis.

Valgomasis dantenis arba šitakis žinomas ir vertinamas Tolimuosiuose Rytuose daugiau kaip du tūkstančius metų. Nors pradėtas naudoti sveikatinimo tikslams senovės Kinijoje, ir tik vėliau išpopuliarėjo Japonijoje, šiandien šitakis labiau žinomas kaip japoniškas grybas.

Internete gausu informacijos apie tai, kad šiuose grybuose gausu B grupės vitaminų ir kad jie gali kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei infekcijomis. Valgomieji danteniai pasižymi antivirusinėmis, antibakterinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis. Jie taip pat padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina uždegimus organizme. Šiuose grybuose yra daug cheminių junginių, kurie apsaugo DNR nuo oksidacinių pažeidimų, iš dalies todėl jie tokie naudingi. Pavyzdžiui, lentinanas gydo chromosomų pažeidimus, atsiradusius dėl priešvėžinio gydymo.

Kaip užsiimti grybų auginimu ant rąstų, irgi yra pakankamai informacijos: kaip ir kokius paruošti rąstus, kaip turi vykti grybienos inokuliacija, t. y. gyvų mikroorganizmų įleidimas į augalo organizmą, mitybinę terpę. Pasirodo, šiuo būdu galima auginti daugelį grybų, kurie auga ant rąstų, pvz., pilkšvosios kreivabudės, gluosninės kreivabudės, liūto karčiai, Turkey Tail, citrininė kreivabudė ir kt.

Naujakuriai Jūratė ir Artūras Šapolai, nusipirkę seną sodybą, ėmė domėtis Girelės kaime gyvenusių sentikių istorija, taip pat susidomėjo šalimais stūksančia Girelės Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkve.

„Iš mūsų sodybos atsiveria gražus vaizdas į medinę cerkvę. Mes visus svečius vedames apžiūrėti unikalios vietos, kaimynas mus įleidžia į vidų ir pasijuntame kaip vaikystės filme „baubas“… Esame bendravę su Lietuvos sentikių bažnyčios administratoriumi Romanu Tretjakovu, tarėmės dėl medinės cerkvės istorijos viešinimo“, – pasakojo J. Šapolienė.

Jūratė pasakojo, kad tuomet priešais cerkvę dar gyveno vienintelis kaimo sentikis, o dabar tą istoriją primena netoliese esančios sentikių kapinės ir paprastai kartą per metus atrakinama sentikių cerkvė – kai į mišias iš įvairių kampelių suvažiuoja tikintieji.
„Yra tekę iš tolo matyti jų pamaldas. Mes netrukdėm sentikiams bendrauti savoje bendruomenėje – nėjome į cerkvės vidų. Jų pamaldos buvo įsimintinos“, – teigė Girelės kaime apsigyvenusi finansų specialistė J. Šapolienė.