• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Sekmadienis, 12 liepos, 2026
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Spalvingu vėju praskriejęs šimtmetis

Raimondas GUOBIS
2025-04-11
Gyvieji Anykščiai
4
Damutė Petniūnaitė. Autoriaus nuotr.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Šiandien, balandžio 11-ąją, sukanka 100 metų Damicelei Petniūnaitei, gimusiai netoli Anykščių, prie vieškelio į Troškūnus besiglaudžiančiame mažyčiame Pagojės kaime.
Gyvenimas buvęs nelengvas, bet Damutė niekada neprarado gero ūpo, nepaleido gyvenimo gijos ir sulaukė neeilinio, amžiumi vadinamo jubiliejaus.

Jubiliatė nuolat prisimena nedidelį, bet gražų ežerą, kuris melsva akimi linksmai telkšojo gilioje dauboje, prie pat tėviškės sodybos. Tėvelis sugaudavo nemažai žuvies, kurią varžydamiesi nupirkdavo Anykščių žydai, o kartą sugavęs tokią didžiulę lydeką, kuri vos į vežėčias tilpo. Siaurojo geležinkelio Švenčionėliai–Panevėžys linijos bėgiai, kuriais kelis kartus per dieną dundėdavo dūmais alsuojantys, linksmai tūtuojantys, keleivinius ir krovininius vagonus tempiantys garvežiukai.
Vieškelis, kuris visai čia pat šakojosi į kryžkelę, sodybos šulinys gardžiu vandeniu atgaivindavo vasaros karštymečiu pro šalį keliaujančius. Iš didžios sankirtos menkas kelelis leidosi per lankas Kavarsko–Ukmergės link, į vakarus – Troškūnai, į rytus – Anykščiai, o per vidurį smagus, apskritomis kalvomis, šilais vingiuojantis kelias į Andrioniškį, Viešintas ir nesuvokiamai toli esantį pasakų miestą Rygą. Tuo keliu greitai ir išvažiavo. Išsigabeno visa šeima. Mat iš kažkur atkakęs turtingas „amerikonas“ panoro trūks plyš įsigyti sodybą – jam labai patiko ši vietelė. Užsiprašė labai daug, nelabai norėjo Petniūnas parduot, o tas nė nesiderėjęs sumokėjo.

Tad už tuos pinigus Vladislovas Petniūnas įsigijo gal net tris kartus didesnį, geresnės žemės plotą – visą valaką su trobesiais Meldaikių kaime, netoli Viešintų. Mąstė, kad šeima nemaža, o kai daugiau žemės, geriau bus ir gyventi. Trumpai tepagyveno, nes jaunas pasimirė, o jaunylę Damutę paliko vos vienuolikos metų. Po to greitai užgriuvo okupacija, karas.

Damutė Petniūnaitė – gera siuvėja.

Visas baisybes pergyventi pagelbėjo laisvos Lietuvos šviesa, optimistinė, patriotinė dvasia, išugdyta pradžios mokykloje, namuose, kur dažnai atvykdavo vyriausias brolis Jonas Petniūnas. Mokęsis gimnazijoje, baigęs buhalterijos kursus, jis dirbo įvairiose įstaigose, dalyvavo jaunalietuvių, šaulių veikloje, labai mėgo knygas ir prieš pat karą tapo bibliotekos vedėju Zarasuose. Nuostabus buvo žmogus. Tačiau jį ir dar kelis bičiulius nužudė 1941 metais birželyje iš Lietuvos besitraukiantys raudonarmiečiai.
Vokietmečiu Petniūnų šeima gyveno be didesnių vargų, keletas jaunuolių, tarp jų buvo ir Damutė, surado nors rizikingą, bet riebią uždarbio gyslą. Pirko paaugintų kiaulių, jas skerdė, išrūkydavo lašinių, dešrų, tą gėrį mažuoju traukinuku gabendavo iki Švenčionėlių, o ten parduodavo iš Vilniaus atvykstantiems pirkliams. Gerai uždirbdavo, gyvenimas nerūpestingas ir, rodėsi, niekada jokios bėdos jo nesudrums, bet po kelių metų sugrįžo sovietai. Jaunus vyrus, taip pat ir minėtus buvusius prekybininkus, okupacinė valdžia užsimojo į kariuomenę paimti, fronte panaudoti. Kai kas pakluso, bet dauguma ėmė slapstytis sodybose, miškuose. Nuolatinis pavojus, susišaudymai su persekiojančiais rusų kareiviais bei vietiniais stribais. Vienas pirmųjų susišaudymų Damutės mylimajam, tuomet jau vyrui Broniui Antanėliui (1919–1945), jau buvo susituokę Viešintų bažnyčioje, ji jau laukėsi kūdikio, buvo lemtingas. Kaip toj liūdnoj dainoj senovės – „pirma kulka atskriejusi pakirto“…

O Damutė, taip pat kaip toj dainoj, pasiliko amžinai ištikima savo vyrui. Jo palaikai daug metų ilsėjosi Meldaikių kaimo kapeliuose, paženklintuose šviesaus viltingo tarpukario jaunimo kryžiumi. Bene 1994 metų rudenį palaikus iškasė ir kartu su dar kelių likimo brolių ir sesių kaulais, surastais durpinėje, prie Viešintų miestelio, palaidojo naujosiose Viešintų kapinėse. Labai norėjusi moteris, kad jau atiduotų tą rožančių, kuris buvo sveikas prie jos mylimojo pasilikęs. Bet taip jau nutiko, kad relikvija iškeliavo į Panevėžį ir dabar nežinia kur, gal kokiame muziejuje saugoma.

Šventadienis pas Petniūnus. Viduryje sėdi šeimininkai Vladislovas ir Pranciška, dešinėje brolis Jonas su žmona, sesuo Adelė su vyru, Kazimieras ir svečiai. Priekyje dviejų mergaičių draugėje – Domicelė Petniūnaitė.

Sovietai persekiojo, kartą siausdami kaimą ne tik šaudė, bet ir degino trobesius, baugino. Artimuosius išblaškė, o ji klajojo su kūdikiu. Tai ten, tai ten, pas pažįstamus, gimines glaudėsi ar net įsiprašiusi tiesiog pirtelėje gyveno. Priėmė geri žmonės – Žežiokiškių Gindrėnai. Nors ir sunkūs metai, bet bėgo greitai.
Kolchoziniai laikai buvo nelengvi. Rūpesčių daug, juk viena su vis labiau augančiu sūneliu Broniumi. Negalėjo nei per daug išsišokti, tačiau savo teises kiek galėdama ginė. Ūgtelėjo berniukas, veikiai subrendo. Motinai pasidarė lengviau. Ėmė darbuotis vairuotoju, po to vedė ir motulė vėl viena paliko, bet čia nelaimė – Bronius netikėtai mirė, pasiliko dar visai mažytės dvi jo dukrelės Jolita ir Lina našlaitėmis. Motinai buvo sunku, tai vyresnėlę, vos dvejų metų Jolitą, globoti močiutė Domicelė ėmė. Taip abi ir gyveno, kol vaikas paaugo ir į mokyklą eiti prireikė.

Moters gyvenimas taip pat keitėsi, kai 1971 metais ėmė dirbti neseniai įkurtame memorialiniame Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių muziejuje Griežionėlėse. Kruopščiai darbavosi daugiau nei dvidešimt metų. Muziejų prižiūrėjo, gėlynus, sodą puoselėjo, lankytojus priimdavo, rimtai ir su vaikučiais, ir su suaugusiais pasikalbėdavo. Visiems žodį tinkamą surasdavo, dažnai pamokydavo. Muziejuje ir gyveno. Tas kambarys vakariniame namo gale šaltmetyje vėjo perpučiamas, o vasarą maloniai vėsus. Vėliau įsitaisė nedidelį kambarėlį su virtuvėle, podėliu tvartelyje – labai tuo prieglobsčiu džiaugdavosi. Kaip pasakų peliuko namai – gal du aukšto vyro žingsniai pločio ir kiek daugiau nei trys ilgio. Šalia ir krosnis, ir lova, mažytis stalelis, kėdės. Visuomet turėdavo šiltnamį, sodindavo daržus, bulvių, kieme kudakuodavo vištos, gagendavo žąsys. Smagu būdavo pasikalbėti, istorijų pasiklausyti, ypač kovo 16-ąją, kuomet švęsdavome Knygnešių dieną.

Moteris išmintinga ir labai darbšti – nei valandėlės be darbo, rankas susidėjusi, nesėdėdavo. Yra minutė laiko ir ima į rankas siuvinį, mezginį ar siuvimo mašiną iš dėklės traukia. Juk siuvėja buvo nebloga – skoningai, tvarkingai rengdavosi, kartais ir naujas madas apylinkėje paskleisdavo. Būdavo, kolūkyje šienapjūtėje šieno grėbti, krauti, minti moterys eidavo, vilkėdamos sukneles. O štai Damutė vieną rytą atėjo į darbą mūvėdama patogias ilgas kelnes, kurias pati pasisiuvo. Iš karto moteriškės šaipėsi, bet greitai suprato, kad tokiomis kelnėmis pasirėdžius, prie šieno darbuotis gerokai patogiau.
Nūnai jau kelerius metus Damutė gyvena pas anūkę Jolitą, kuri ją globoja ir tuo rūpinimusi labai džiaugiasi. Juk ir močiutė kadaise ja rūpinosi, tai tarsi garbės skolą atiduoda.

Domicelė tuoj po 1950-ųjų.

Gal ir ilgo gyvenimo paslaptį atvers. Gyvenimas buvęs sunkus, tačiau niekada neviltin nepuolusi. Iš prigimties tvirto charakterio – ką sumaniusi padarys, kaip panorės, taip ir bus. Į maistą mažai dėmesio tekreipianti – valganti paprastai ir po nedaug.
Kadais labai mėgdavusi „kaplūną“ , o dabar ką anūkė pateikia – varškės, sūrio, virtinukų, – pasigardina šaltalankių aliejumi. Jolita prisimena savo vaikystės vakarienę, kartu gyvenant: puodelis rūgpienio, riekė duonos, aptepta sviestu, ir plonytė skilandžio riekė ant viršaus. Gardu, sotu. Jokių vaistų visą gyvenimą nevartojusi, net jei gydytojai ir patardavo, o prieš porą metų ėmusi retsykiais gerti kraujotaką reguliuojančias piliules.

Senolė nepamiršta ir maldos, kiekvieną vakarą pasimeldžia. Paklausta, ar ilgas jos gyvenimas, nusišypso, kad mielai pagyventų dar penkiasdešimt metų. Gyvenimo buvo visko: ir daug skausmo, ir laimės akimirkų.

Tikriausia laimė, kad žmogus gyvas ir sveikas, o visa kita – kaip priimsi. Vis dar gyvai domisi pasaulio įvykiais, žino, kas dedasi Lietuvoje, dabar labai susidomėjusi prezidento Trumpo politika. Įdomus jai ir keturių anūkų gyvenimas, ir dviejų proanūkų, guvių Gretos berniukų, pasaulis, tačiau daugiausia dėmesio kartu gyvenančiai Jolitai ir jos vyrui Gintarui – žino ir apie jų darbus, ir mintis, vis ką nors pataria. Mėgaujasi puikia atmintimi, nes puikiausiai prisimena ne tik kas buvo kadaise, bet ir kas ką pasakė vakar.

Rodosi, daugiau rūpinasi ne savimi, bet artimaisiais ir labai nori dar ir dar pagyventi, kad galėtų ne tik savo, bet ir jų rimtus jubiliejus dar atšvęsti.

Tags: DamutėDomicelė Petniūnaitė

Komentarai 4

  1. Pasmodūs ,Boraišėliai,Karčiai,Pasmokus,Penionka,Pagojus,Kuniškiai,Klimiškiai says:
    1 metai ago

    Pas Damute Domicėle ir buna putka Anykščiai pagojus 100 metu ir vysko mačius ir vyska žyno kas ten pagojui vyksta.

    • Anonimas says:
      1 metai ago

      Ką čia kliedi.

  2. Jonas says:
    1 metai ago

    Reto darbštumo Janukėnų šeima.Ir reto gerumo.

  3. Anykštenė says:
    1 metai ago

    Labai talentinga ir nuostabi anūkė Jolita.Stiprybės ir sėkmės jai.

Kitas įrašas

Nepamirškite pratęsti „Anykštos“prenumeratos II-ajam pusmečiui!

Kai šiltnamis tampa statiniu: ką verta žinoti?

Panašūs straipsniai

Profesorė Zita Inčirauskienė „Anykštai“ pasakojo, kad su vyru profesoriumi Romualdu Inčirausku viską daro kartu, vienas kitam pataria bei stengiasi būti nuoširdūs.

„Anykščių marti“ apie Anykščius kurį laiką nenorėjo net kalbėti

2026-06-26
3

Su tekstilininke, grafike, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesore Zita Inčirauskiene kalbėjomės prieš pat jos vyro – medalininko, skulptoriaus ir...

Staškūniškietės Kazė Porcikienė ir Genė Kličiuvienė į biblioteką atnešė savo surinktas skareles.

Brangiausios gyvenimo skarelės – iš mamos

2026-06-23
0

Staškūniškio bibliotekoje porą savaičių veikė garbaus amžiaus staškūniškiečių Kazės Porcikienės ir Genės Kličiuvienės paroda „Per gyvenimą surinktos skarelės“.
„Anykštos“ pakalbintos Genutė...

Daugiau kaip keturiasdešimt metų statybos įmonėse ir Anykščių rajono savivaldybės administracijoje dirbęs Algirdas Balaišis prieš išeidamas į pensiją susigalvojo sau hobį.

Inžinierius konstruoja žaislus

2026-06-19
2

Inžinierius, buvęs Anykščių rajono savivaldybės administracijos Statybos, o paskui Viešųjų pirkimų ir turto skyriaus specialistas Algirdas Balaišis iš medžio konstruoja...

Linas Krikščiūnas prei savo kurtos pelėdos skulptūros.

Kurti ėmė po ąžuolo žūties

2026-06-12
3

Vos 6 kilometrai nuo Anykščių, Svėdasų kryptimi, esančiame Vosgėlių kaime gyvenančio Lino Krikščiūno sodyboje paukštelius vilioja daugiau kaip dvi dešimtys...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Dainų šventė: džiaugsmas su kartėlio prieskoniu (Rievės.2026-07-03)
Apvogė ūkinį pastatą
Staškūniškyje – austrių degustacija
KVIEČIAME Į TRADICINIUS ŠV. VINCENTO PAULIEČIO ATLAIDUS INKŪNŲ BAŽNYČIOJE
Savaitgalio diskusija: Kaip vertinate rajono valdžios pastangas rajone mažinti nedarbą?

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Liepos 10 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 9 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 8 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 8 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 6 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 5 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Pramonės gamybos kainos per metus išaugo 9,6 proc., be naftos produktų – 3,7 proc.
VVTAT: šalies el. cigarečių rinkoje vis dar dominuoja draudžiami gaminiai
Budrys: normalizuodami santykius su Kinija nepažeisime įsipareigojimų tarptautinei teisei
Specialistai įspėja: riba tarp tik vienos tabletės ir priklausomybės gali būti labai slidi
Seimo nario A. Ažubalio pranešimas: parlamentaras siūlo griežtinti atsakomybę už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes
Užimtumo tarnyba: registruotas nedarbas šalyje sumažėjo iki 7,7 proc.

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Vaiku biblioteka Istoriju dvarelyje

Vaiku biblioteka Istoriju dvarelyje

Medienos parduotuvė

Medienos parduotuvė

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

karcema

karcema

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

baseinas bangenis

baseinas bangenis

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2026“ 7 500 Eur iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In