Ar dalyvausite festivalyje "Purpurinis vakaras"?

Dienos anekdotas

Gydytojas įtikinėja pacientą:
- Galite būti visiškai ramus. Su jūsų širdimi gyvensite iki septyniasdešimties metų.
- Bet man ir yra septyniasdešimt.
- Na, štai, matote! Aš juk sakiau.

Komentaras

o tai kaip prisijungti: „prie tos kameros ? O gal kas žinot kaip galima butu prisijungti prie Anykštos sankryžos kameros ? Donaldu pavaduočiau, kol kultūrkej spektaklį vaidins !"

Skaityti komentarus (2)
2017-08-12

Skiemonys: šventojo aureolės vertas dar vienas skiemonietis

Nepaprasti, nepamirštami buvo 1962 - ieji. Tais metais Skiemonių parapijos klebonu tarnavo šventojo aureolės vertas, kaip sakoma žmonių,  „liaudies“ kunigas svėdasiškis Aleksandras Papučka (1914 - 1977). Tais metais pačiame šios parapijos pakraštėlyje jaunai, niekuo neišsiskiriančiai merginai pasirodė Šv. Mergelė Marija. Tais metais tenai imta Dangiškąją Motiną garbinti - tikras stebuklas, kad per apsireiškimo metines į smiltėtą lauką susirinko keli tūkstančiai maldininkų, o saugumiečiai buvo pasirengę nužudyti kun. A. Papučką. Bet gelbėjo dangiškoji jėga, gal užtarimas iš anapus tais pačiais 1962 - iais Dangui gimusio, šiemet Palaimintuoju paskelbto Skiemonių žemės sūnaus, arkivyskupo Teofiliaus Matulionio.

Skaityti daugiau...
2017-08-05

Viešintų miestelio ateitis lieka nebeaiški (18)

Viešintų miestelyje, nutolusiame 19 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Anykščių, gyvenama kiek kitaip nei mieste. Čia nepamatysi daug žmonių, nebent jų galima rasti prie parduotuvės, o miestelio seniūnijoje nė gyvos dvasios – seniūnė ir seniūnės pavaduotoja atostogauja. Visa tai sužinojome iš Viešintų seniūnijos ūkvedžio Vasilijaus Avdejevo, kuris sutiko mums papasakoti apie miestelio, deja, mirštančio gyvenimą.

Skaityti daugiau...
2017-07-29

Senųjų bernardinų namų pastogėje

Jie čia, į Troškūnus atvyko tolimais 1696 - iais. Iš pradžių glaudėsi juos pasikvietusio pono Vladislavo Sakalausko dvare, geradario remiami tarpumiškio kryžkelėje prie nedidelio ežerėlio per dvejus metus pasistatė ir vienuolyną, mokyklą, bažnyčią, kurios didžiajame altoriuje puikavosi stebuklingų galių kupinas Dievo Motinos Rožinio Karalienės paveikslas.
Sėkmingą veiklą, ramų gyvenimą nuolat sujaukdavo karai, gausybę žmonių išguldančios ligų epidemijos, kitokie istoriniai lūžiai ir dažnai pastatus niokojantys gaisrai. Tačiau vienuolynas kaskart būdavo atstatomas ir daugybė žmonių surasdavo čia savo namus ar bent jau laikiną prieglobstį, susigrąžindavo dvasinę stiprybę ir ramybę...

Skaityti daugiau...
2017-07-22

Kiaušų idilijos... (1)

Kiaušų kaimo vardas, pasak kalbininkų, kilęs nuo žodžio kiaušas, kas reikštų galva, o gal ir nuo kitokios šio žodžio reikšmės...
Mistiškas pavadinimas, kaip ir atmintis karalystės, dvarų, dvarininkų ir sugrįžusios prigimtinės laisvės. Debeikių ir Anykščių artumai, tačiau parapijinė priklausomybė Debeikiams, o pasaulietinė - Anykščiams.Buvęs kaimas visai nemažas: 1923 m. priskaičiuotos 9 sodybos su 49 gyventojais 171,3 hektaro plote. Dabar sodybos penkios teįrašytos, o gyventojų tik septyni. 

Skaityti daugiau...
2017-07-15

Iš kur ir kur išėjai, Teofiliau..? (4)

Teofilius. Toks vardas buvo mano krikšto tėvo, kurį visi vadino Topiliuku, visai kaip mažą Teofilių Matulionį, žmogų, kuris savo gyvenimu pelnė katalikų bažnyčios šventojo aureolę.
Šį sekmadienį, birželio 25-ąją, Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje įvyks mūsų kraštiečio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873-1962) beatifikacijos – paskelbimo Palaimintuoju–iškilmės. Tai istorinis įvykis katalikų gyvenime, nes skelbimo Palaimintuoju iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Skaityti daugiau...
2017-07-08

Vajėšių vienkiemyje - tik vienas vietinis (1)

Jau visai netoli Čekonių, visai arti Rubikių ežero, plačiame kalvyne, nuo senų laikų gyvuoja Vajėšių kaimas. Surašant 1923 m. buvę 10 kiemų su 75 gyventojais. Žemės buvę apie 250 hektarų, ją į vienkiemius išskirstę 1936 m. Sovietmečiu net tris kartus per dieną čia važiuodavo maršrutu Anykščiai - Vajėšiai kursavęs autobusas. Nūnai kaimas sunykęs, prieš penkerius metus buvo priskaičiuojami vos penki čia deklaruoti piliečiai.

Skaityti daugiau...
2017-07-02

Apie Kunigiškius, upės šapalus ir Saulių (2)

Kunigiškiai - pačiame rajono pakraštėlyje įsikūręs kaimas - vos už poros kilometrų jau Vyžuonos, turtinga istorija garsus miestelis, priklausantis Utenos rajonui. Nors administracinė priklausomybė anykštėnais leidžia vadinti, tačiau jie jau vyžuoniškiai - mistiniu žalčiu Vyžu garsios bendruomenės parapijiečiai.
Kaimas nuo senųjų laikų priklausė Vyžuonų klebonijai, žmonės dirbti ėjo į klebonijos ūkį ir duoklę produktais mokėjo kunigams. Surašant 1923 m. suskaičiuotos 23 sodybos su 125 gyventojais. Nūnai, nors sodybų daugiau negu dešimt, statosi ir naujų, tačiau kaime registruotų gyventojų - vos keli.

Skaityti daugiau...
2017-07-01

Į rytus nuo Svėdasų – Miliūniškis

Nuo Svėdasų miestelio išvažiavus Vilniaus gatve į šviesią palaukę, vieškelis, besileidžiantis į gilų slėnį, skyla į dvi šakas - čia jau ir prasideda Miliūniškis. Sodyba „Pas drambliuką“ taip pat šio kaimo, kuris vienkiemiais driekiasi nuo pat Užpalių kelio iki Rokiškio link išsitiesusio plento. Miliūniškio žemėse šilų perlu spindi Uosintėlio ežeras, smagia srove išteka Uosinta, daug jaukių slėnių, miškelių, erdvių laukymių, daug paslapties.
Juk kadaise čia tebuvęs vienas iš kelių Svėdasų miestelio ūkininkų laukų. Tik po 1910 m. išskirstymo į vienkiemius tose erdvėse sodybas ėmė kurti ūkininkai. Priskaičiuodavo daugiau negu dvi dešimtis sodybų, o gyventojų - ir šimtą. O dabar smagiai sumenkęs šis gyvenimo vienetas, negailestingoji statistika ir dešimties gyventojų Miliūniškyje nesuranda.

Skaityti daugiau...
2017-06-10

Buteikių kaimą garsina piliakalnis (3)

Vos trejetas kilometrų tiesiąja į rytus Buteikių kaimą skiria nuo Kurklių, tačiau norint nuvažiuoti iš seniūnijos centro į šį kaimą, tenka sukarti vos ne dešimt kilometrų aplink dėl tiltų per Virintą ir jos intaką Nevėžą. Pasak Kurklių seniūno Algimanto Jurkaus, Kurklių II-ojo kaimo seniūnaitijai priklausančiame kaime dabar gyvena tik 7 žmonės, nors gyvenamąją vietą deklaruoja 11.

Skaityti daugiau...
2017-06-03

Pavasaris andrioniškiečius išviliojo į lauką (3)

Į dešiniajame Šventosios upės krante prie jos intakų Griežos ir Vadakstos įsikūrusį, vos dešimt kilometrų nuo Anykščių nutolusį Andrioniškį, mažiausios rajone seniūnijos centrą, užsukau per Knygnešio dieną, važiuodamas į Griežionėles. Nors buvo dar ankstokas rytas, miestelio centre su grėbliais darbavosi 4 vyrai, pastebėjęs mane, atsirado ir penktasis – Andrioniškio seniūnijos ūkvedys Vytautas Šaučiūnas. „Kur matei gražesnį miestelį?“, – paklausė ir nelaukęs atsakė, kad gražesnio kaip Andrioniškis nėra.

Skaityti daugiau...