Kurią Anykščiuose veikiančią instituciją (įstaigą) vertinate palankiausiai?

Dienos anekdotas

Vyriškis kaime tvarte varo samogoną. Pasiėmęs 2 kibirus jis nueina namo vandens. Grįžta, o tvarte jo 2 mentai laukia:
- Na ką, papuolei, vyruti, rašyk pasiaiškinimą!!!
Na jis ir rašo: "Sėdžiu namie, žiūriu iš tvarto dūmai rūksta, galvoju, kad gaisras. Pasiėmęs 2 kibirus vandens atbėgu iki tvarto gesint, žiūriu, ten 2 mentai samogoną varo..."

Komentaras

na:„ijunkit miesto apsvietima anksciau,kol dar neivyko nelaime."

Komentuoti

 

Buvęs Anykščių mero patarėjas, Tarybos narys, ūkininkas Arvydas Mačiulis, paklaustas apie vieną iš skaudžiausių Lietuvos kaimą paveikusių įvykių – kolektyvizaciją, sako, kad šia okupantų pertvarka džiaugėsi tik vilkai.

 

- Lietuvai atgavus nepriklausomybę jūs pradėjote ūkininkauti?

- Anykščių rajone gyveno mano žmonos sesuo, todėl nusprendėme čia įsikurti ir pradėti šį rizikingą užsiėmimą. Aš pats esu kilęs nuo Utenos.

- Užaugote kaime?

- Taip, kaime gyvenau iki 17-os metų. Pamenu, kaip vyko kolektyvizacija ir lietuvių nuvarymas nuo žemės, to patirti niekam nelinkėčiau. Pamenu, ką kalbėjo kaimo žmonės, mieste žmonės buvo atsargesni, o kaime visi buvo pažįstami, slapstytis nereikėjo. Tačiau, kai pamatė, kad kitaip nebus, žmonės turėjo prisitaikyti. Mums tėvai stengėsi kalbėti mažai, kad paskui nekiltų problemų, juk ėjome į mokyklą.

- Žmonėms iš po kojų buvo atimtas pats pagrindas – jie neteko žemės, gamybos priemonių, kai kurie ir pastatų...

- Dabar turiu daugiau laiko, pradėjau domėtis savo gimine.  Atsekiau tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės 260 metų senumo giminės šaknis. Turiu pasakyti, kad mano giminėje  visi buvo tikri aukštaičiai be jokių priemaišų ir visi dirbo žemę. Mano giminė buvo iš laisvųjų, vadinamų karališkųjų, valstiečių, kurie neidavo į baudžiavą, gyveno gana pasiturimai. Tik vėliau, kai šeimose daugėjo žmonių, sklypus dalino,  žemės valdos mažėjo. Mano tėvas turėjo 14 hektarų ūkį, bet kaip jis sakė “prieš karą jau buvo galima gyvent“. Iš žmonių per kolektyvizaciją buvo atimtas pats pagrindas. Staiga visko netekti – baisus smūgis.

- Kalbėdavo, kad dalis žmonių stengdavosi dalį priemonių, sakykim, brangias kuliamąsias užkasti į žemę, ar buvo jūsų krašte tokių atvejų?

- Būdavo visokių įvykių, bet ne viską gali paslėpti, gyvulius ir pastatus iš karto atėmė, pasipriešinti žmonės negalėjo, o kurie priešinosi buvo ištremti arba suimti.

- Kokie vaizdai yra išlikę iš tų laikų?

- Siaubingas dalykas – pamenu, kaip eidavom iš mokyklos, tai iš tvartų, kur buvo laikomi atimti ir suvaryti gyvuliai, kasdien ištraukdavo po 1-2 kritusius arklius. Neužtekdavo pašarų, gyvuliai iš bado krisdavo. Džiaugsmo buvo tik vilkams.

- O kaip gyveno žmonės?

- Pamenu kaip tėvas parsinešė ant pečių visų metų uždarbį – maišą grūdų. Toks buvo atlyginimas. O dirbt juk reikėjo, visi turėjo dirbti, nes kitaip galėjai išvažiuoti pas baltas meškas.

- Ar išliko jūsų sodyba?

- Ne, mus nukėlė melioracija, dabar toje vietoje auga miškas, tik vienas klevelis likęs, kur stovėjo mūsų namas.

- Per vieną kartą lietuviai patyrė dvigubą netektį – ne tik neteko savo žemės, bet galiausiai buvo išvaryti ir iš savo namų, sukelti į gyvenvietes.

- Melioracija buvo viena iš kaimo naikinimo formų. Pagalvokit, juk kaip sakiau, mūsų giminė gyveno sėsliai – karta po kartos. Žmonės dirbo, kūrė ir staiga visko neteko, viskas griuvo. O dar nuolat stingdydavo baimė – vis girdėdavo, kad tai tą išvežė į Sibirą, o kitą – į kalėjimą.

- Žmonės turėjo persitvarkyti?

- Visą savo meilę sudėdavo į tą 60 arų sklypą, kurį leisdavo turėti. Šios žemės ir to gyvulių minimumo, kurį valdžia leisdavo laikyti, visiškai pakako šeimai prasimaitinti, maisto trūkumo nebuvo.

- Ar nesvarstėte, kaip Lietuva atrodytų dabar, jeigu ne tos istorinės peripetijos ir komunizmo invazija?

- Manau, kad gyventume kaip kokia Danija. Tėvukas, nors dirbo žemę, bet mėgdavo skaityti knygas, laikraščius, jų užsisakydavo. Aš ir pats tuos laikraščius perskaitau. Tėvukas prenumeruodavo „Ūkininko patarėją“, kuriame buvo spausdinamos įvairios analizės. Apie 1937 metus Lietuva su Danija jau buvo susilyginusios daugeliu rodiklių, o kai kuriose sferose net ir lenkė. Tai didelis pasiekimas, nes turim prisiminti, kad laisvai gyventi pradėjome tik 1918 metais, ūkį reikėjo kelti nuo nulio. Manau, kad tais laikais žemės ūkis vystėsi kur kas sparčiau ir intensyviau net negu dabar.       

-Ačiū už pokalbį.  

Linas BITVINSKAS
linas.b@anyksta.lt

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • turbut

    Nuoroda

    jei ne tarybu valdzia, tai tikrai nebutume kaip Danija, o greiciausiai net zemelapyje nebutu tokios Lietuvos.

    Prieš 3 metų
  • algis

    Nuoroda

    pervaziuok kaimus plaukai siausiasi nuo ryto prie kromeliu girti be dantu ir tvarkingi zmones apsirenge devetais drabuziais

    Prieš 3 metų
  • BUKIS - i X -man

    Nuoroda

    Tavo išgirtieji ūkininkai , savo šunis lakindavo geriau negu tarnus . O labiausiai pasižymėjo užėjus vokietmečiui - ne veltui visoje Lietuvoje , prie kiekvieno miesteio rasite paminklus HOLOKAUSTUI . Todėl nekaltų kraujo praliejimas nemaža dalimi prisidėjo dėl visų nelaimių ... Argi tai nebuvo DIEVO pirštas ... O jums pilnatis , ko gero jau nepraeis ...

    Prieš 3 metų
  • X-MAN į evo roman

    Nuoroda

    Tavo šis komentaras"romanas"žiauriai persunktas vien tik juoda spalva anai buvusiai raudonai valdžiai.Pritariu,daug nenusišnekėjai.Negaliu pateisinti anos valdžios padarytų blogybių,bet nereikia likti visiškai aklam,ką vėliau ta valdžia Lietuvoje ir teigiamo padarė kultūros, mokslo, sveikatos srityse.Išvystė pramonę,statė miestuose namus ir nemokamai žmones aprūpindavo gyvenamuoju plotu.Visi žmones turėjo darbus,gaudavo atlyginimus ir konteineriuose maisto nemedžiodavo.Visi mokslai ir medicininis aptarnavimas buvo nemokami.Jeigu dabar žmonėms sakysi,kad"auksinis" gyvenimas prie dabartinės santvarkos,tai kodėl apie pusę milijono jaunų darbingų žmonių išvyko iš Lietuvos gyventi ir dirbti į kitas šalis.Tai kodėl tiek Lietuvoje ubagų ir bedarbių - baudžiauninkų prisivaisė,o gal tik iš "gero " gyvenimo A A....Žinau,sakysi,kad tik vien komunistai kalti,o visi kiti šventieji - ne vagys.Todėl daugiau nematau reikalo diskutuoti,paliaupsinti dabartinę santvarką palieku tamstai.

    Prieš 3 metų
  • nu

    Nuoroda

    Apie 1937 metus tik buozes turejo zemes ,samdiniai dirbo tik uz maista,isnaudojimas juodas buvo.Dabar atejo panasus laikai

    Prieš 3 metų
  • nuomonė,

    Nuoroda

    Pritariu x-man, vyt lauk komunistus ir kagėbėšnikus apsimetusius tremtiniais iš savivaldos !

    Prieš 3 metų
  • liberalė

    atsakymas į: nuomonė, Nuoroda

    Lai sugrįžta KGB KAPITONAS ir visi kiti kurie prižadėjo daug darbo vietų saviems ir tik ... pist ir pralaimėjo rinkimus. Aš viena iš jų ir todėl mano Kalėdos liūdnos

    Prieš 3 metų
  • o tai

    atsakymas į: liberalė Nuoroda

    o tai jus ne tas su barzda kur pareigose pakilo?:)

    Prieš 3 metų
  • buvo

    Nuoroda

    siaubas

    Prieš 3 metų
  • X - man

    Nuoroda

    Gerai šneka buvęs ūkininkas. Tokia ji jau buvo ta tarybų valdžią.
    Daug žmonių norėtų sugrįžti į savo jaunystę, bet tai neįmanoma. Ko gero pagrindinis aspektas, kurio taip žmonės ilgisi, kad tais laikais jie buvo jauni. Savo jaunystės, o ne praėjusių laikų jie ilgisi. Taip daug kas pasakys, "prie rusu buvo geriau". Ir kuo geriau? Tuo, kad mėsos skyriuose matė didžiausias eiles arba pajuodavusias karvių kanopas. Taip pajuodavusias karvių kanopas kurios tikdavo tiktai šaltienai virti. Bolševikinis socializmas jau nuo pradžių buvo pasmerktas žlugti, tik vieni ar kiti istoriniai įvykiai pratęsė jo gyvybingumą. Dar pačioje pradžioje, 1922 metais TSRS gelbėjimui buvo priimtas sprendimas pradėti Naująją ekonominę programą. Kur tai matyta, socialistinėje Rusijoje, kapitalizmo daigai. Bet būtent šie daigai ir padėjo atsigauti TSRS, šalies ekonomika kilo į viršų, net ik pasiekė, bet ir gerokai peršoko priešbolševikinį lygį. Reikėjo eiti toliau šiuo keliu, vis labiau atsisakant pilnai centralizuoto planavimo. Viskas truko aštuonis metus(1921 - 1929), vėliau prasidėjo kolektyvizacija, masinės deprtacijos, turto nusavinimai, trėmimai, emigracija. Vienas iš pavyzdžių - Ukrainos holodomoras. Būtent tuo momentu TSRS savo ekonominiu lygiu grįžo Pirmojo pasaulinio karo pradžios carinės Rusjos lygį, pagal kurį Europoje dalindamiesi paskutines vietas lygiavosi tik su Graikija, bei Portugalija. Šešiasdešimtųjų viduryje TSRS oficialiai imta tuometinį ekonominį lygmenį lyginti su 1914 metų lygmeniu, minėtus metus naudoti kaip askaitos tašką Likimo ironija, ar sutapimas, bet vėl gi minėtu laikotarpiu Tarybų Sąjunga buvo panašiai vienodame lygyje kaip ir dvi Pietų Europos šalys: Graikija ir Portugalija, vėl dugne.
    TSRS egzistavimo niekaip nebūtų įmanomas, jei ne milžiniški šalies gamtos ištekliai. Šalis buvo paversta žaliavų baze išsivysčiusiems vakarams. Septyniasdešimtaisiais išaugus naftos kainoms, išaugo ir importas, ypač mėsos ir grūdų. TSRS ekonomika buvo smarkiai integruota į pasaulinę rinką, jos egzistavimas kuo toliau, vis labiau priklausė nuo naftos kainų. Prasidėjus aštuoniasdešimtiesiems buvo aišku, kad karo su "vakarų imperialistais" nebus, kaip ir niekada nebus pastatytas komunizmas, o šaliai mirk - gyvenk reikėjo rimtų ekonominių reformų, nes puvo ne kapitalizmas kaip bandė aiškinti tuomečiai ideologai, o bolševikiniam socializmui buvo prasidėjusi irimo stadija. Vaizdas iš šalies, priminė nuo stataus kalno žemyn dardantį vežimą, kuris tuoj, tuoj subyrės į šipulius.
    Milijardus dolerių kasmet kainavo invaziją į Afganistaną, neskaitant ten žuvusių ir suluošintų, itin skaudus buvo 1984 metai tiems kurie ten "atlikto internacionalinę pareigą". Nepasimokė tarybiniai imperelistai iš savo pirmtakų, pradedant Aleksandru Makedoniečiu, baigiant britų kolonistais, kurie kaip atėjo taip ir išėjo iš Afganistano nieko nepešę, galingos armijos suguldė galvas kalnuotoje Azijos vietovėje. Po dešimt metų teko trauktis ir tarybinei armijai, teko išsimontuoti ir zenitinę artileriją, nes modžachedai kariaujantys partizaninį karą neturėjo karinės avijacijos. Už tai kažkas turėjo atkaklius karo lobistus, kurių dėka TSRS išleisdavo ketvirtį šalies biudžeto karinei pramonei, buvo laikai kai minėtos sąnaudos siekdavo ir trečdalį vidaus produkto.
    Aštuonesdešimtaisiais OPEC ir Siaudo Arabijai smarkiai padidino naftos gavybą, taip numušdami jos kaina pasaulinėje rinkoje. Išlošė tie kurie ją pirko, tie kurie gyvavo iš jos importo sėdo ant "naftos adatos", tame tarpe ir Tarybų Sąjungą. J.Andropovas po L.Brežnevo sėdęs į "genseko" postą puikiai suvokė, jo valdomos šalies beviltišką padėtį. Lyg ir ėjo kalbos apie reformas. Dar kaip tik tuo pačiu momentu amerikonai prakalbo apie "Žvaigždžių karų" programą, savaime aišku nepatingėdami persūdyti propagandos lygmenyje. Vėl "atšalo" didžiųjų valstybių santykiai. Vietoje rimtų ekonominių reformų J.Andropovas ėmėsi visiškos nesąmonės - darbinės disciplinos pagrindu gaivinti šalies ūkį. Pasitelkiant miliciją, bei draugovininkus buvo gaudomi tie kurie darbo metu vaikščiojo po parduotuves, lankėsi kirpyklose, pirtyse, etc. Išskirtinais atvejais buvo rekomenduojama atleisti net ir įmonių vadovus, jei didesnis kiekis jų darbuotojų šlaistėsi mieste, paliko darbo vietas darbo metu. Niekas nesiginčys, kas darbo drausmė esminis dalykas, bet net jeigu būtų atleidę visą kolektyvą, su visais vadovais priešaky, esmės nebūtų keitę šalyje, kurioje buvo atsilikusi pramonė, merdėjo žemės ūkis, su kiekviena diena didėjo prekių deficitas, mažėjo konkurencingumas išsivyščiusių valstybių atžvilgiu.
    Nebuvo prie sovietų geriau, nereikia čia nesąmonių šnekėti. Nedidelės Europos šalyus, kurios nepatyrė sovietų okupacijos, o po antrojo pasaulinio karo darė rimtas ekonomines reformas, kurios ir tada, ir dabar gyvena už mus geriau. Mes nekvietėme raudonų blusų pas save, jos pačios su ginklu čia atropojo. Raudonosios blusos, šitos kraugerės apiplėšė mūsų prosenelius. senelius, tėvus, gimines, draugus, iš kurių atėmė viską ką jie buvo užsidirbę kruvinu prakaitu. O apiplėštus represavo, trėmė, šaudė. Pakeliui į tremtį ar politinius kalėjimus susirgusius mesdavo tiesiai iš traukinio, tremtyje badu marino. Padarė savo juodą darbą lietuvšaudžiai, šaukiasi jų aukos teisingumo, toli gražu dar ne visų jų atžvilgiu įvykdytas teisingumas už genocidą ir nusikaltimus žmogiškumui. O ir pačios "komunizmo statybos" nusinešė daugiau nei šimtą milijonų gyvybių. Tokia ta Lenino, Stalino, Pol Poto, Mao Dzeduno, Kim Ir Seno ir kitų išsigimėlių vykdyta politika. Būkit amžiams prakeikti kruvinojo komunizmo architektai ir jų parankiniai.

    Prieš 3 metų
Įkelti daugiau