Kurią Anykščiuose veikiančią instituciją (įstaigą) vertinate palankiausiai?

Dienos anekdotas

Ateina moteris pas ginekologą. Ją pasitinka vyras baltu chalatu ir sako:
- Nusirenkite, gulkitės.
Pasižiūrėjo, pasižiūrėjo ir tarė:
- Taip, jums reikėtų pasitarti su gydytoju.
Moteris:
- O jūs kas?!
- Aš čia tik sienas dažau.

Komentaras

Nu joo...:„Atrodo būsiu šiandien per anksti prabudęs... Visoje šitoje istorijoje matau ir pliusų. Na juk visiems galima ateiti ir stebėti, kaip išsipustę ponai ir ponios, žengdami raudonu kilimu, demonstruos savo superinius apdarus, brilijantus ir rubinus, mersus ir maibachus... Kaip Kanuose. Ir visa tai nemokamai!!!"

Komentuoti
Tarybiniais metais prekių žinove dirbusi Rita Kripaitienė kalbėjo, kad parduotuvėms buvo nustatytos privalomos prekių normos. Jono JUNEVIČIAUS nuotr.

Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Rita Kripaitienė spėjo dar tarybiniais metais padirbti prekybos sistemoje. Pardavėja ji niekuomet nedirbo, bet devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje būdama prekių žinove matė tarybinę prekybą iš vidaus.

-Tarybiniais metais pardavėjos buvo dideli ir svarbūs žmonės. Kurios tarybinės prekybos sferos buvo pačios geriausios, kuriose buvo naudingiausia ir prestižiškiausia dirbti pardavėjomis?

-Anykščiuose, turbūt, kad geriausia buvo dirbti gatavų drabužių ir avalynės skyriuose. Šių prekių visada trūko, kai kažko atsirasdavo prekyboje, rikiuodavosi eilės. Toliau turbūt mėsos skyrius, eilėse pirkėjai stovėdavo nuo ankstaus ryto. Dabartinio turgaus teritorijoje buvo speciali parduotuvė veteranams ir kitiems turintiems privilegijų, kurioje pagal talonus parduodavo žirnelius, šprotus, majonezą... Ši parduotuvė taip pat buvusi gera darbo vieta.

 -Beveik visos prekės, net ir prieš Tarybų Sąjungos griūtį buvo deficitas. Ar galėtumėte pavardinti prekes, kurių bet kuris mirtingasis bet kada galėjo nusipirkti?

-Kruopų visada buvo. Duonos buvo. Dėl duonos buvo valstybinė politika – jos privalėjo visada būti visų parduotuvių lentynose. Pamenu, kai dirbau Anykščių duonos kepykloje, sugedo krosnis, naktį vežė kitą krosnį iš Ukmergės – duoną buvo privaloma laiku pateikti pirkėjams. Duona kainavo kapeikas, todėl ją pirkdavo maišais ir šerdavo gyvuliams. Sviesto būdavo, pieno produktų buvo. Buvo nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus iš statinių, jautienos lajaus, silkės „ivasi“.. Pirmos rūšies kvietinių miltų prekyboje buvo, o štai aukščiausiosios rūšies miltai jau buvo deficitas. Buvo tam tikrų prekių fondai, kuriuos parduotuvės nori nenori turi paimti. Dešrų, žinoma, nebuvo. Pamenu, kai atsirado stora, virta „Panerių“ dešra po 3 rublius 20 kapeikų už kilogramą, kokio ji atrodė nepaprasto skonio... Kai kurių prekių parduotuvėse trūko dėl dirbtinai sukurto deficito. Pavyzdžiui, būdavo išduodami įvairūs talonai ir žmogus, gavęs talonus cukrui, jo pirkdavo ne tiek, kiek jam cukraus reikia, o kiek galima įsigyti už tuo talonus.

-Pardavėjos primityviom svarstyklėm turbūt stengdavosi „nusverti“?

-Nesakyčiau, kad toks apgaudinėjimas buvo masinis reiškinys. Ir tada svarstyklės buvo tikrinamos, kalibruojamos. Pati atsimenu, kaip per vieną iš prekių perkainavimų pardavėja, man, tada prekių žinovei, apie neperkainuotas prekes sakė: „Šitų – nematyk“. Visose parduotuvėse prekės kainavo tiek pačiai ir, jei būdavo perkainavimas, visur jis vykdavo tuo pat metu. Dar ir dabar atsimenu, kad sviesto kilogramas kainavo 3 rublius 40 kapeikų, batonas – 12 kapeikų, pigiausia juoda duona – 16 kapeikų, kilogramas kiaulienos – 2 rublius, kilogramas vištienos - nuo rublio 10 kapeikų iki rublio 60 kapeikų.  

 -Parduotuvėse visko trūko, tačiau Anykščių restorane be vargo galėjai gauti kepsnį, o kulinarijoje – keptą vištą. Kažkokia buvo atskira politika specialiai visuomeninio maitinimo įstaigoms?

-Visuomeninio maitinimo įstaigoms buvo kiti prekių fondai. Buvo nustatyta, ko ir kiek turi gauti restoranas ar valgykla.

 -Ar pati pamenat kada pirmą kartą pamatėt apelsinus?

-Senis Šaltis man atnešdavo apelsinų.... Paruošų kontora apelsinų gaudavo kartais. Bananai buvo didžiulis deficitas, tokie žali, mažiukai...

Vidmantas ŠMIGELSKAS
vidmantas.s@anyksta.lt

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • taigi

    Nuoroda

    Pritariu - visko dabar krautuvėse yra, tik pirkti nėra už ką. Gerai gyvena tik valdžiažmogiai

    Prieš 3 metų
  • Aga

    Nuoroda

    Bet pnia tegu pasako kokius ubagiškus atlyginimus jos pardavėjai gauna?!

    Prieš 3 metų
  • kur

    Nuoroda

    ka gauti viskojokiom sventem nereikejo kiekviena diena buvo,viska pilna kiekviena seima kaime laikydavo gyvulius skylandziai lasiniai ant palangiu nuo pietu lyke metesi. Uz penkiasdesimt kapeiku visi miestieciai vaziuodavo valgyt i medelyna autobusai eidavo kas penkias minutes ant kiekvieno kampo buvo valgykla ir kvas mesos .O dabar lyko tik smardve ant visu Anyksciu kiauliu srutu o chemikalai siandien ne tonom pilami bet vienas buteliukas isdegyna ta pati ka anksciau desimt tonu Kad kalbeti apie chemija ja reikia suprasti,be chemijos neimanoma gyventi ji mus lydi ir lydes nuo pradzios iki gyvenimo pabaigos paemus paprasciausia muilaO zu is isnaikyno ne chemija o kolukiu pirminikai ir atsirade vadinami elektrikai kolukiu pirmi inkai state kilometrines sietkas o elektrikai dusino zuvi negriztomai

    Prieš 3 metų
  • VYTAUTAS

    Nuoroda

    Nieko nebuvo,bet is bado niekas nemire.Siuo metu vieni maista meta i konteinerius,o kiti susirenka.O siaip netikiu,kad prekiu zinove blogiau gyveno uz pardaveja.

    Prieš 3 metų
  • ?

    atsakymas į: VYTAUTAS Nuoroda

    Labai tiksliai pastebejot. Tik kad is bado nemire, bet nedaugiau. O Lietuvoj nemire tik del to, kad labai daug ka patys augindavo. Net miesto gyventojai isigudrindavo auginti kiaules ir net karves laike. O Gorbaciovas atejes i valdzia susidure su realaus bado gresme didziuosiuose Rusijos miestuose. Ten zmones jau ejo i gatves del to kad alkani buvo. Prasidejo neramumai. Del ko gorbis buvo priverstas kreiptis paramos i didziausia sssr priesa jungtines valstijas.

    Prieš 3 metų
  • O gal negirdejot istoriju apie tustancius ziurkiu mesos kombinatuose kurias daarbuotojai zvengdami maldavo i desras kurias prisimine kaip skaniai esdavot dar daber apsilaizot ir viskas del silpnos psichikos nes sventems gauti slapiankos gabaliuka kokios dabar net suniui neperku reiksdavo kad esi svarbus toje liurbiu visuomeneje ir turi blata.

    Prieš 3 metų
  • girdėjom girdėjom

    atsakymas į: ? Nuoroda

    Ir dar girdėjom, kad tuo metu valgydavo vaikus, o dabar už kiekvieno kampo tyko pedofilas.

    Prieš 3 metų
  • ?

    atsakymas į: girdėjom girdėjom Nuoroda

    Tai gal ir pats nematei simtu peliu ir pacu kolchozinese grudu dziovyklose, saugyklose kurios esdavo grudus, ant grudu sykdavo ir myzdavo, ten pat dvesdavo ir viskas budavo sumalama i miltus kurie duona, blynais ir bandelemis atsidurdavo musu ir tavo taip pat pilve. Tai buvo viena is priezasciu kodel nebuvo minetu auksciausios rusies miltu. O gal nei karto nematei kaip elgdavosi su skerdiena parduotuvese? Gal papasakot?

    Prieš 3 metų
  • Baikit svaigti del chemijos. Tadajos buvo kaip niekad daug ir ji produktuose atsirasdavo augalu augimo metu nes trasos buvo pilamos nezmoniskais kiekiais be jokios kontroles. Purskiama net is lektuvu. Ta chemija buvo neefektyvi, o jos poveikis gamtai ir zmonems menkai tyrinejamas. Net zuvys upese buvo beveik isnyke. Beje visi sajudziai ir protestai ir prasidejo kaip tik del ekologijos. Esdavot ta chemija tonomis. Gamyklu ismetimai i ora ir upes vykdavo dazniausiai be jokio valymo, technologijos atsilike ir ziauriai tersencios. Kad buvot ir likot durni ir nematet nereiskia kad to nebuvo.

    Prieš 3 metų
  • X - man

    atsakymas į: ? Nuoroda

    Buvo toks TSRS planinės ekonomikos anekdotas, tai kuro norma kurią reikėjo suvartoti per darbo dieną, kurios net pietų metu negesinami traktoriai nesugebėdavo išdeginti. Juk dyzelį kurą pildavo į tam specialiai iškastas duobes darbo dienos pabaigoje, tam kad įrodyti ištikimybę šviesaus komunizmo statyboms. Ir jei ne kieto kuro katilai "Beržas", į kuriuos vėliau pakliūdavo dyzelio "perteklius", tai greičiausiai būtume išsišaukę ekologinę katastrofą.
    Viskas kas buvo susieta su karine pramone ir jos objektais, buvo kruopščiai laikomasi ekologijos normų, bet ne dėl aplinkinių gyventojų saugumo, kiek saugumo sumetimais, kad priešiškos šalies žvalgyba nesurastų nė menkiausio įtarimo to kas toje vietoje iš tikro buvo.

    Prieš 3 metų
Įkelti daugiau