|
||
|
|
|
Ar per karantiną jūsų išlaidos sumažėjo?Dienos sentencijaDienos anekdotasYra 3 rūšių studentai: KomentarasAnykštėnė:„Aš galvoju,kad takai yra įrengti pėstiesiems. Šunims turėtù būt atskira vieta pasivaikščiojimui.Pėsčiùjù taku veda didžiulius šunis be antsnukiu.Baisu darosi,kad neužpultù. Kai kas netgi treniruoja šunis pėsčiùjù take.O apie kultūrà nėra ko gero pasakyti.Suoliukai apsisioti,čia pat maži vaikai žaidžia ant suoliukù.KLAIKU." |
![]() Praėjusį šeštadienį dviejų kaimyninių Šventosios pakrančių kaimai - Butėnų ir Jononių - šventė. Iki pietų paminėta ,,Butėnų diena”, o vėlyvą popietę jau kitame, kairiajame, Šventosios krante, Jononių kaime, vyko tradiciniai Šv. Lauryno atlaidai. ,,Butėnų dienos” didžiojo istorinio istorinio žygio dalyviai tuoj po 9 valandos nuo senojo, 1892 metų žyme paženklinto Žemaičių sodybos kryžiaus pačiame senojo kaimo centre, patraukė pro pieninę, žengė į vakarus, į sodžiaus pakraštį, vadinamą Kėkštagaliu. Čia skanavo šimtametės obels saldūninių, išėjo į platų ir tuščią Kudrių lauką, kur kadaise buvo daugybė sodybų, tarsi atskiras kaimelis. Apie jas visas labai daug įdomaus papasakojo Danutė Pupelienė, nes viena iš tų sodybų buvo jos senelio Jono Vilučio - Kanivolo. Pro Prūso Prano bei Prūso Antaniuko sodybvietes nusileidome į paupio šilą šalia Šventosios. Šilas dovanojo ne tik įstabius vaizdus, kvapus, tačiau ir kelias saujas voveraičių. Pamargavone, pro Linkių slėnį bei senąjį dvarą menančią ilgą, aukštą kalvą – Bobakalnį, sugrįžome į kaimą. Kapinėse meldėmės už mirusius ir gyvuosius, sukalbėjome Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero litaniją, perskaitėme 1909 m. kaime gyvenusių sąrašą. Algirdas Baronas pradžiugino savo eiliavimais apie gimtąjį kaimą, atidengėme Šimtmečio koplytėlę ir sugiedojome ,,Lietuva brangi”. Komentarai (1)
|
Palikite komentarą