Kanauninko Petro Legecko amžinojo poilsio vieta Kavarsko kapinėse. T. Kontrimavičiaus (VŽM) nuotrauka.
Šiandien sukanka 170 metų, kai 1844 m. gruodžio 7 d. Virikauskų kaime netoli Radviliškio gimė, o didžiąją savo ilgo gyvenimo dalį Anykščių krašte praleido kunigas kanauninkas ir švietėjas Petras LEGECKAS (1844–1934).
Dvasininkas, tuo metu būdamas 39-erių, 1883 m. buvo paskirtas administruoti Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapiją ir nuo to laiko čia praleido visą likusį gyvenimą – daugiau nei pusę šimtmečio.
1883–1916 m. P. Legeckas buvo Kavarsko parapijos klebonas, 1889–1919 m. ėjo ir Ukmergės dekanato dekano pareigas.
Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Kavarsko bažnyčia buvo sugriauta, jis, būdamas jau 72-ejų, atsisakė imtis jos atstatymo, pasitraukė į Pienionių dvarą ir ten praleido senatvę, versdamas į lietuvių kalbą religines knygas, rašydamas draminius kūrinėlius ir memuarus. Paminėjęs kunigystės 50-metį, kunigas jubiliatas P. Legeckas gyvenimo pabaigoje buvo antras tarp seniausių visos Lietuvos kunigų.
P. Legeckas mirė 1934-ųjų lapkritį Pienionių dvare ir palaidotas Kavarsko kapinių centre, Lurdo grotoje.
