2010 metų LAT nutartis: žodžio „negras“ reikšmė lietuvių kalboje neturi niekinančio atspalvio

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų, kad žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, aiškėja, kad 2010 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinime iš tiesų nurodoma, jog žodis „negras“ lietuvių kalboje neturi niekinančio atspalvio. Visgi, LAT abejoja, ar minėtas išaiškinimas gali būti taikomas šiuolaikiniams kontekstams. 

2010 m. kovo 2 d. LAT priėmė nutartį, kurioje išnagrinėtas įstatymo nuostatų taikymas baudžiamojoje byloje dėl juodaodės užpuolio. Joje V. I. buvo nuteista dėl to, jog 2008 m. balandį Vilniuje, rodydama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, viešai tyčiojosi iš B. C. C., žodžiu niekino nukentėjusiąją bei skatino neapykantą pastarosios rasei. Bylos duomenimis, nuteistoji tyčia sudavė B. C. C. kumščiu ir diržu į galvą, sukeldama pastarajai fizinį skausmą. Užpuolimo metu nuteistoji savo auką pavadino „negre“.

Žemesnių instancijų teismai tuomet nutarė, kad taip moteris įžūliu elgesiu bei patyčiomis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą B. C. C. kaip kitai rasei priklausančiam asmeniui. Moteris buvo pripažinta kalta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir neapykantos kurstymo.

Į LAT su skundais tuomet kreipėsi nuteistoji ir jos advokatas. Skunduose buvo akcentuojama, kad juodaodžio pavadinimas „negru“ nėra pasityčiojimas iš jo rasės, o tik paprastas asmens įžeidimas. Nuteistoji siekė, kad būtų išteisinta dėl neapykantos kurstymo.

LAT atmetė šiuos skundus ir paliko galioti anksčiau teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, bet kartu pateikė išaiškinimą dėl žodžio „negras“. Jame nurodoma, jos šis žodis lietuvių kalboje neturi menkinančio atspalvio.

„Išties, vien tik juodaodžio asmens pavadinimas „negru“, nesant tikslo kurstyti diskriminavimą dėl jo rasinės priklausomybės, negali būti laikomas kitos rasės žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei“, – nurodoma LAT nutartyje.

„Lietuvoje kitų rasių asmenys praktiškai negyveno arba tai buvo tik atsitiktiniai atvejai. Taigi, lietuvių tautos kultūroje, literatūroje bei mene negro vaizdinys susijęs su netiesiogine patirtimi, dažniausiai atkeliavusia per kitų šalių literatūrą, meną, todėl siejamas su išnaudojamu, sunkiai dirbančiu, užuojautos reikalingu asmeniu“, – dėstoma joje.

Tiesa, LAT kartu atkreipė dėmesį į tai, kad asmens apibūdinimas „nigger“ (liet. „juodaodis“) angliškai kalbančiose tautose turi neigiamą reikšmę. Būtent šį žodį nuteista moteris pavartojo užpuolime.

„Tuo tarpu tamsios odos spalvos asmens apibūdinimas „nigger“ yra kalbinė svetimybė – anglicizmas, kuris angliškai kalbančiose tautose turi neigiamą, žeminančią, niekinančią reikšmę, ypač jei minėtas žodis vartojamas kartu su žodžiu „fu**ing“, kuris turi vulgarią norminėje kalboje nevartotiną reikšmę. Todėl teismai pagrįstai pripažino, jog V. I. viešai, be konkrečios priežasties (nesant tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios jokių asmeninių santykių) apibūdindama šia įžeidžiančia fraze nukentėjusiąją, siekė paniekinti ir pasityčioti iš jos, kaip kitai rasei priklausančio individo“, – teigiama LAT nutartyje.

LAT: abejotina, ar šį išaiškinimą galime tiesiogiai taikyti šiuolaikiniams kontekstams

Nepaisant to, kad minėtas 2010 m. LAT išaiškinimas nepraradęs galios, teismo atstovė spaudai Tautvilė Merkečiūtė Eltai teigė, jog abejojama, ar minėtame dokumente pateikiami teiginiai apie žodį „negras“ gali būti taikomi šiuolaikiniams kontekstams.

„Pateikta informacija apie 2010 metų išaiškinimą nėra klaidinga, tačiau, viena vertus, ji sietina su prieš 16 metų nagrinėtu konkrečiu atveju, taip pat kalba apie šios sąvokos kilmę ir jos sąsajas Lietuvos kultūroje, kita vertus, abejotina, ar aptariamą išaiškinimą galime tiesiogiai taikyti šiuolaikiniams kontekstams, ypač atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie kasdienę šios sąvokos vartoseną, o ne jos reikšmę konkrečiai nusikalstamos veikos kvalifikacijai“, – nurodė LAT atstovė T. Merkevičiūtė.

ELTA primena, kad VKI viršininkas A. Valotka šią savaitę naujienų portalui Lrt.lt teigė, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini.

„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. (…) Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. <…> Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – pasakojo jis.

„Reikia žiūrėti, koks yra kontekstas, bet čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos. Žodis „čigonas“ yra lietuvių kalbos faktas, tai mūsų kalbos savastis. Tarp kitko, ir tautosakoje, ir poezijoje čigonų yra“, – akcentavo A. Valotka. 

Šie teiginiai viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimą. Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako pirmadienį susitiksianti su A. Valotka aptarti šio pasisakymo. Be to, jo paprašyta parašyti pasiaiškinimą.

Ir Kultūros ministerija, ir V. Aleknavičienė nepritaria tokiai A. Valotkos pozicijai.

Premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas sako, jog tokie VKI vadovo pareiškimai yra nesuvokiami. Todėl, pasak jo, A. Valotka turėtų įsivertinti, ar gali toliau eiti inspekcijos viršininko pareigas. 

VKI vadovas kritikos sulaukia ne pirmą kartą

A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų viešojoje erdvėje yra sulaukęs ne vieną kartą. Pernai gegužę šešiolika žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į tuometį kultūros ministrą Šarūną Birutį, ragindamos neskirti A. Valotkos VKI vadovu. 

Organizacijų teigimu, A. Valotka skleidė ksenofobines nuotaikas tautinių mažumų ir migrantų bendruomenių atžvilgiu bei formavo stigmatizuojančius naratyvus.

Rugpjūtį Š. Birutis skyrė papeikimą VKI viršininkui A. Valotkai. Jam tarnybinė nuobauda paskirta už „Youtube“ platformoje „Alfa TV“ kanalo transliuotoje laidoje „Alfa taškas“ išsakytus pasisakymus, raginant Lietuvoje atsisakyti lenkiškų mokyklų.

2023 m. spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.

Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje. Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. Šiuos užrašus inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.