Ukrainos kovotojų padėkos ženklai, vėliavos, skirtos Anykščių krašto moksleiviams ir jų mokytojams. Pirmas iš kairės – J. Biliūno gimnazijos technologijų mokytojas Kazimieras Morkūnas. Dešinėje – Kunigaikščio Vytauto Didžiojo vardo 40-osios atskirosios artilerijos brigados vėliava.
Šeštadienį, vasario 22-osios popietę, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje vykusiame trečiųjų Rusijos karo prieš Ukrainą metinių minėjime gausiai susirinkusiems anykštėnams ir svečiams buvo pristatyta Ukrainoje kovojančios Kunigaikščio Vytauto Didžiojo vardo 40-osios atskirosios artilerijos brigados vėliava, bei ta proga Ukrainos karių, atsidėkojant už apkasų žvakes, atsiųstos savo dalinių vėliavos su parašais ir padėkos žodžiais.
Vyko karo pabėgėlės Ukrainos nacionalinės operos dainininkės Ksenijos Bakhritdinovos – Kravchuk koncertas.
„Neleisime, kad ukrainiečiai kovoje su agresoriumi liktų vieni, palaikysime juos ir padėsime jiems siekti pergalės. Tikime, kad Ukraina bus laisva“, – kalbėjo mūsų krašte apsigyvenusius karo pabėgėlius globojantis ir paramą Ukrainai organizuojantis Anykščių garbės ambasadorius Ukrainoje Virginijus Strolia. – Esu dėkingas Ukrainos draugams, verslininkams, įmonėms, – visiems, aukojusiems kovojančiai šaliai, moksleiviams, dalyvaujantiems akcijoje „Pergalės žvakutės“. Apkasų žvakes gaminti 2022-ųjų gruodį pradėjo Anykščiuose gyvenančios ukrainietės, vėliau į Anykščių muziejininkų kuruojamą akciją įsitraukė rajono mokyklos“.
Pasak V. Strolios, apkasų žvakėms naudojamas maistinis parafinas, kuris neišskiria dūmų, nedegina deguonies, tad žvakės gali būti naudojamos uždarose patalpose, palapinėse. Jos dega apie 3 valandas, jomis galima užvirinti vandenį. „Per metus sunaudojame apie 3–4 tonas parafino, kurį perkame už rajono žmonių ir organizacijų suaukotas lėšas“, – sakė V. Strolia, pastebėdamas, kad žvakes ypač kruopščiai gamina moksleiviai, papuošdami jas savo piešiniais ir palinkėjimais Ukrainos kariams. V. Strolia įteikė ukrainiečių karių dalinio vėliavą Jono Biliūno gimnazijos technologijų mokytojui Kazimierui Morkūnui. Vėliava atkeliavo ir Troškūnų K. Inčiūros gimnazijos moksleiviams bei jų mokytojui, direktoriaus pavaduotojui Artūrui Pupkiui, kuris į minėjimą neatvyko, tad vėliavą išskleidė muziejininkas Antanas Verbickas.
„Gimnazistai pagamino apie pusantro tūkstančio apkasų žvakių, kurias pakuodavome į dėžutes, dar pridėdavome Anykščių bibliotekos ir jos filialų darbuotojų bei skaitytojų megztų šiltų kojinių, dėžutes moksleiviai papuošdavo piešiniais, palinkėjimais kariams. Gimnazistams tai tikra gyvenimo įgūdžių pamoka, kurioje pasikalbame apie ukrainiečių kovą už jų ir mūsų laisvę, galimybę išgyventi žiemą lauko sąlygomis“, – sakė K. Morkūnas.
Minėjimo dalyviai atsistoję net kelis kartus plojo nepakartojamo balso savininkei, Ukrainos nacionalinės operos solistei (sopranas) K. Bakhritdinovai – Kravchuk ir jai akomponavusiai koncertmeisterei, pianistei Ramintai Gocentienei, kurios atliko arijas iš populiarių operų. Solistė turi lietuviškų šaknų, nes jos senelė yra totorė iš Daugų. Ją suviliojo sovietų armijoje tarnavęs uzbekas ir išsivežė į savo tėvynę, tačiau jos mama, ukrainietė, su dukra gyventi persikėlė į Ukrainą.
Beje, senelė buvo iš labai gausios šeimos, tad giminaičiai Kseniją į Lietuvą pakvietė jau pirmą karo dieną. Dvi dienas su kūdikiu slėpusis namo rūsyje, Ksenija per Lvivą, Lenkiją pasiekė Lietuvą. Atsitiko taip, kad su dukryte apsigyveno pas R. Gocentienę, susibičiuliavo, ir dabar abi menininkės koncertuoja kartu. Operos solistė debiutuos Džiuzepės Verdžio operos „Aida“ pastatyme Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
