Kitas Skiemonių vaizdas, arba ir vienas lauke karys

Kaip pasakoje „Batuotas katinas“ viskas priklausė Markizui Karabasui, taip Skiemonys – Zenonui Karalkevičiui. Ir ne tik turtas, bet ir geri darbai. Jei kažkas Skiemonyse ne už valdiškus pinigus padaryta, tai greičiausiai bus padaryta Z. Karalkevičiaus pastangomis ir lėšomis.

Pakapės Palia…

Skiemonyse netikėtai radau ir objektą, apie kurį nežinojau, o ir Z. Karalkevičius nepasakojo. Malūno gatvėje, šalia kapinių, prie mažutėlės gontais dengtos trobelės pastatyta medinė bobutės skulptūra. Tiksliau ne pastatyta, o pasodinta. Ant suolelio, šalia trobelės…
Pradėjau skiemoniškių klausinėti apie skulptūrą ir parduotuvėje dirbanti Lina paaiškino, kad trobelė – mini muziejus, jos durys nėra užrakintos. „Užeikit į vidų. Daug kas vien dėl tos trobelės į Skiemonis važiuoja“, – paaiškino Lina.
Ir tikrai, klaptelėjus senovinę durų „klemką“ trobelės durys atsivėrė. Jos viduje – plūktinė asla, senoviniai rakandai, medinė lova, stalas, armonika. Muziejėlis, kurio durys atvertos visiems ir visada…

Namelį, kuriame kažkada gyveno Pakapės Palia, po šeimininkės, kurios tikras vardas turbūt buvo Apalonija, mirties, įsigijo tas pats Z. Karalkevičius. Jis užsakė miestelio simboliu buvusios močiutės skulptūrą ir ją „pasodino“ toje vietoje, prie namelio, ant suolelio, kur ir mėgo sėdėti Pakapės Palia.
Pakapės Palia atsirado gerokai anksčiau, nei p. Zenonas ėmėsi didžiųjų projektų.
Pakapės Palios namelis – seniausias Skiemonyse. Manoma, kad jis pastatytas iš buvusio vienuolyno, kuris sudegė 1820 metais, rąstų – vienoje iš namelio sienų matosi apdegusi mediena. Šiame namelyje yra gyvenęs kunigas Jonas Šveja, pokariu slapta apylinkių vaikus mokęs poterių.

Bajorai dalijasi net nuopelnais

Prosenelių sodybos vietoje, Kurklelių kaime, sau gyventi dvarelį pasistatęs Z. Karalkevičius sunkiai serga, kol kas juda tik neįgaliojo vežimėliu, bet jo akys blizga, telefonas netyla. Darbų ir planų sočiai.
Pasakodamas apie Skiemonių centre esančių pastatų rekonstrukciją verslininkas sakė, kad idėją jam pakišo klasiokas ir bičiulis, buvęs Anykščių muziejaus direktorius Antanas Verbickas.

„Kažkada po mišių, gal per Velykas stovėjom, šnekėjom. Antaniukas pradėjo raudoti – sugrius, sugrius… nupirktum. Sakau – nupirksiu, bet ką su tais pastatais darysiu? O jis aiškino – ką nors, visgi, padarysi. Ir taip netyčia nupirkau“, – istorijos pradžią pasakojo Z. Karalkevičius. Jis dėstė, kad A. Verbickas ir rekonstruojant pastatus, ir įrengiant palaimintajam Teofiliui Matulioniui skirtą ekspoziciją talkininkavo, konsultavo ir kuo galėjo, tuo padėjo.
O A. Verbickas, „Anykštos“ pakalbintas apie Skiemonių miestelio centre esančių pastatų rekonstrukciją, net pyktelėjo: „Nėra jokių mano nuopelnų. Net kalbų apie tai negali būti. Zenonas taip kalba todėl, kad yra bajoras. Bajorai ir nuopelnais dalijasi su tais, kurie niekuo nenusipelnė. Zenono projektas Skiemonyse yra pavyzdys, ką gali vienas žmogus. Tik savo pinigais, savo idėjomis, energija jis pakeitė Skiemonių miestelio bendrą vaizdą. Ir kryžius, ir senųjų kapinių vartai, ir Pakapės Palia… Beje, tai buvo jo pirmasis darbas…“

Pradėjo nuo kryžiaus

2018 metais Z. Karalkevičius atstatė Skiemonių kryžių. „Anykštai“ p. Zenonas pasakojo, kad senasis miestelio kryžius buvo pastatytas 1930 metais. Už darbą meistrams sumokėjo tuometinis valsčiaus viršaitis Antanas Bražėnas ir valsčiaus sekretorius Alfonsas Sukarevičius, o kryžius buvo skirtas abiejų šių valdininkų darbo savivaldybėje 10-mečio proga.
„Kryžius prieš nugriaunant buvo išniekintas. Valsčiaus patalpose po karo buvo įsikūręs skrebynas, į kryžių skrebai šaudė, liepdavo eiti ant jo šlapintis, o paskui nuvertė. Nuo kryžiaus atstatymo ir pradėjau miestelio tvarkymą“, – pasakojo verslininkas.

Dabar veikianti karčiama „Šaulių namai“ tarpukariu ir buvo pastatyta kaip Šaulių namai – kultūrinei skiemoniečių veiklai skirtas pastatas. Sovietmečiu jame buvo miestelio kultūros namai. Kitas, lygiagrečiai karčiamai stovintis pastatas, – buvęs valsčiaus centras, su pieninės priestatu. Šį pastatą Z. Karalkevičius atsipirkinėjo dalimis ir iš pašto, ir iš pieninės. Dabar jame įrengta palaimintajam T. Matulioniui skirta muziejinė ekspozicija bei MB „Šaulių namai“ administracinės patalpos.
Vėliausiai rekonstruoti dvarelio rūmai ir juose įrengtas viešbutis. Čečergių dvarelis į Skiemonis pervežtas iš Smaltiškio kaimo. Dvarininkus sovietai ištrėmė į Sibirą, o pervežtame dvarelyje įkūrė mokyklą. Skiemonyse pastačius naują mokyklą buvęs dvarelis ėmė nykti, tapo niekam nereikalingu.
Beje, jau dešimtmetį Skiemonyse apskritai nebėra jokios mokyklos. Net pradinės.

„Viskas išdaužyta, lubos supuvę… Vidurys miestelio, kaip atrodytų, jei būčiau palikęs? Dabar juk kitaip atrodo“, – apie tai, kaip paskutiniais metais atrodė dvarelis, kalbėjo verslininkas.
Z. Karalkevičiaus pastatų kompleksą papildė ir į Skiemonis pervežta klėtis – joje ir po tuo pačiu, gontais dengtu stogu, pastatytame priestate įrengtas buities muziejus. Muziejuje – buities rakandai, rogės, važeliai, buvusių Skiemonių valdiškų įstaigų iškabos.
Šalia pastatų, tame pačiame komplekse, įrengta ir vaikų žaidimo aikštelė.

Siūlo įprastą maistą

Tai, ką Skiemonyse daro Z. Karalkevičius, ne visai biznis. Milžiniškos verslininko investicijos vargu ar net teoriškai gali atsipirkti. Pro Skiemonis eina kelias Anykščiai–Molėtai, tačiau tarp šių miestų transporto srautas nėra didelis, juolab, kad Biržinkos kelias vis dar nebaigtas remontuoti. Tiesa, už poros kilometrų nuo Skiemonių – senasis Varšuvos–Sankt Peterburgo traktas, bet važiuojantiems šiuo keliu reikia truputį, kaip jau minėjau, porą kilometrų pasukti į šalį.
Bent kartą gyvenime ne tik verta, bet tiesiog privaloma aplankyti Skiemonis. Trys muziejai – palaimintajam T. Matulioniui, Pakapio Palios namukas, buities muziejus. Dvarelyje yra dar ir medžioklės trofejų ekspozicija. O ir pats rekonstruotas dvarelis gali būti lankomų Skiemonių objektų sąraše.
Karčiama šaltuoju metų laiku dirba tik savaitgaliais. Skaudančia širdimi Z. Karalkevičius jos duris privėrė, bet prasidėjus sezonui karčiama vėl dirbs kasdien.
Principinė verslininko nuostata – paprastas, Skiemonių kraštui įprastas valgiaraštis, be „mandravonių“. Kepsniai, kotletai, cepelinai, koldūnai, blynai… Jokių picų ir sušių. Beje, ir kolų karčiamoje nėra, tik gira ir kompotas.

Z. Karalkevičius dėstė, kad kaip tik dabar ieško virėjų ir būtent tokių, kurios gali gaminti paprastą, bet kokybišką ir skanų maistą.
Karčiama yra ir savotiškas išeivių skiemoniečių klubas. Jos interjeras papuoštas istorinėmis Skiemonių nuotraukomis, vasaros terasoje kabo sąrašai su Skiemonių vidurinės mokyklos abiturientais pagal laidas, kurių Skiemonių vidurinė išleido net 39. Beje, abiturientų sąrašus sudarinėjo 1977-aisiais šią mokyklą baigęs A. Verbickas.
Projektų Z. Karalkevičius nerašė, viską darė savo lėšomis. „Nemėgstu aš tos biurokratijos…“ – kodėl neieškojo valdiškos paramos, paaiškino verslininkas.
Tęsdamas biurokratijos temą Z. Karalkevičius sakė, kad jį stebino, kaip sudėtingai pernai buvo tvarkomi Skiemonių tvenkiniai. „Pernai darėme prūdus. Sakau, darom didelį prūdą. Gulbių prileisim. Sako – išskris… Prūdas tik iki 10 arų gali būti. 10 arų jau per didelis, reikia projekto. Sakau, darykit 2 po 10. Tai šiaip taip padidinom, bet aiškina – nebegalima kasti, telefono kabelis eina. Kur čia problema tą telefono kabelį perkelti? Visur jiems reglamentai ir problemos. Atrodo, kad ieškoma ne kaip padaryti, o kaip nedaryti“, – savo požiūrį dėstė verslininkas.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas