Viktoro Cojaus katilinėje... Rimgaudo ŠLEKIO, Vidmanto ŠMIGELSKO nuotr.
Kamčiatkoj, pas Viktorą Cojų
Rimgaudas Sankt Peterburge jautė pareigą surasti Viktoro Cojaus katilinę. Iš bičiulio žinojo, kad toks objektas yra ir taip pat žinojo, kad esu V.Cojaus fanas. V.Cojaus fanu man būti tinka – muzikantas žuvau daugiau nei prieš dvidešimt metų, taigi jo kūryboje esminių pokyčių nebevyksta, neerzina stiliaus pasikeitimai, kita vertus, nereikia sekti naujienų, užtenka mėgautis tuo, kas sukurta prieš ketvirtį amžiaus.
Blochino gatvės 15 daugiabučio namo katilinėje krosniakuriu V.Cojus dirbo 1986-1988 m, jau būdamas „visasąjungine“ žvaigžde. Dabar V.Cojaus katilinėje veikia baras, jame vyksta koncertai. Daugiabučio rūsyje erdvės – ne fontanai, tačiau užtenka vietos keliems stalams ir nedidukei scenai. Prie baro stovėjo V.Cojaus bendraamžė moteris. Sekmadienio rytą buvome vieninteliai katilinės lankytojai, o šeimininkė mus sutiko, regis, net irzliai. Bet kai pradėjom šnekėtis apie V.Cojų, ji ėmė šilti, matyt, atsibosta žiopli užsieniečiai, nežinantys, kur pataikė, o mes tiesiog stebinome savo mokytumu… Atšilusi ir kartu su mumis rūkydama moteris pasakojo, esanti iš V.Cojaus bičiulių kompanijos, josios vyras buvęs „Kino“ vadybininku. Katilinėje dirbęs ne tik garsusis rokeris, bet ir dar keli dabar Rusijoje žinomi muzikantai bei kitų menų atstovai. Regis, jei tris mėnesius tarybinis žmogus neturėjo oficialaus darbo, jam organai galėjo pradėti taikyti auklėjimo priemones ir gerai pasistengę net pasodinti… Už tai V.Cojus ir dirbo. V.Cojus katilinėje, regis, dirbo ne formaliai – yra žiniaraščiai, jo parašai perimant ir baigiant krosnių kūrenimo pamainas…
Daugiabučio katilinė jau V.Cojaus laikais vadinta Kamčiatka. Kažin ar pasaulyje yra antra katilinė, kuriai skirta daina, tik V.Cojus savo Kamčiatką apdainavo („o-o-o-o eto strannojie miesto Kamčiatka / o-o-o-o eto sladkojie miesto Kamčiatka /Ja nie vižu zdies ich, ja nie vyžu zdies nas / Ja iskal zdies vyno, a našiol triety glas…“ „o-o-o-o keista vieta Kamčiatka/ o-o-o-o saldi vieta Kamčiatka/ Aš nematau čia jų, aš nematau čia mūsų/ Aš ieškojau čia vyno, o atradau trečią akį“).
Kamčiatkoj pas V.Cojų – gerai. Duoda gyvo alaus, groja, žinoma, V.Cojus, nesitrina visokie užsieniečiai… Jaučiu būčiau ilgam pasilikęs, gaila tą patį vakarą ruošėmės išvažiuoti namo…
Beje, Kamčiatkos barmenė pakalbinta apie Leningrado blokadą pasakojo, jog šiame mieste iš kartos į kartą perduodama pagarba maistui. Nebaigti restorane porcijos ar namuose supūdyti maistą, net ir tarp Sankt Peterburgo turtuolių, laikoma blogu tonu.
Viktoras Cojus (1962-1990). Roko grupės „Kino“ įkūrėjas ir lyderis. Rašoma, jog V.Cojų „atrado“ Borisas Grebenščikovas, kartą elektriniame traukinyje išgirdęs kaip šis brazdina gitara. 1983 m. įvyko bendras „Kino“ ir „Akvariumo“ koncertas, prasidėjo V.Cojaus žvaigždžių metai. Tiesa, tais pačiais 1983-aisiais, V.Cojus pusantro mėnesio praleido psichiatrinėje ligoninėje… „Kino“ tarybų sąjungoje staigiai tapo populiaria jaunimo grupe, V.Cojus nusifilmavo „Adatoje“. Tačiau į televiziją „Kino“ pirmą kartą įleidžiama tik 1989-aisiais, 1989-aisias – „Kino“ išvažiavo į pirmąsias savo užsienio gastroles. 1990 m. birželio 24 dieną „Kino“ koncertavo“ „Lužnikų“ arenoje. Rugpjūčio 15 dieną V.Cojaus vairuojamas „Moskvičius“ 130 km/h greičiu trenkėsi į autobusą „Ikarus“. Vairuotojas žuvo, avarija įvyko 35 km nuo Rygos.
Taksistas padėjo susiorientuoti pasaulinėje politikoje
Sankt Peterburgas nuo seno laikomas mentalitetiškai vakarietišku miestu. O ir tikrų vakariečių (bet ypač rytiečių) jame labai daug – prie Isakijaus soboro eilės, prie Žiemos rūmų eilės, net prie „Auroros“ eilės. Tiesą sakant, nelabai suprantu, ko, pavyzdžiui, japonams brautis į tą laiviūkštį. Mums, tarybiniams pionieriams, tai tiesiog vaikystės dalis, bet negi japonams rūpi mūsų vaikystė?
Turistams prigaminta tradicinių („Matrioškų“, magnetukų, visokių dydžių „Aurorų“) ir netradicinių suvenyrų. Matyt, šių metų „topas“- marškinėliai su visokiais prezidento Vladimiro Putino atvaizdais, pagražintais ironiškai šūkiais. Vieną Putiną neišlaikęs nusipirkau. Maniškis Putinas su kamufliažu, šautuvu ir prierašu, kad tai mandagiausias žmogus pasaulyje. Savame Putine įžvelgiau sarkazmą, bet marškinėlių rengtis Lietuvoje nesiryžtu, bijau, kad sumuš ultros gatvėj ir mane, ir Putiną…
Beje, viena prekeivė, kai jai pasidžiaugiau putinais, sakė, kad marškinėliai su vado atvaizdais kažkodėl gaminami Uzbekistane. Teisingai. Balansuojant ant humoro ir šalies vadovo išjuokimo ribos, patartina gamybinę bazę laikyti Azijoje. Jei bus perlenkta – užsakovai apkaltins „svečius“.
Sankt Peterburge buvo proga dalyvauti riaušėse. Deja, proga buvo be riaušių. Vyko, atseit, muzikos dienos, grojo kažkokie Lotynų Amerikos muzikantai. Prieš juos iššoko keli protestuotojai su transparantu „Štai kokia Rusija“. Netrukus pasirodė keliasdešimt „Omon“-ininkų, kurie taikiai išprašė taikius protestuotojus. Protestuotojai neva protestavo prieš spalvotojų invaziją į Rusiją, bet muzikantai, mano supratimu, nebuvo panašūs į standartinius imigrantus. Gal kokie venesueliečiai ar čiliečiai…
Kelios močiutės protestavo individualiai. Transparantai lokalaus socialinio pobūdžio (a la „atpiginkit šildymą“). Bet viena protestuotoja pasisakė prieš karą Ukrainoje, jos transparantas prašė nesiųsti vaikų į žūtį. Policininkai ją, kaip ir kitas protestuotojas, apklausė, kažką užsirašė ir paliko ramybėje. Taip gražiai „Omon“-as ir policija dirbo, kad net kilo įtarimas, jog viskas surežisuota. Rusas veikia – jų masinių informavimo priemonių skleidžiama propaganda, tai kodėl manęs negali veikti lietuviškos propagandos priemonės?
Kaip veikia propaganda naktį, įrodė taksistas. Vyras sužinojęs, iš kur mes esam, draugiškai sakė atskleis visą tiesą apie karą Ukrainoje, nes, pasak jo, „mes, lietuviai, nematom rusiškų televizijos kanalų, neturim galimybių sekti teisingų naujienų per internetą.“
Taksistas spėjo papasakoti ir apie karo Ukrainoje baisybes ir apie tai, kad uzbekai dabar masiškai emigruoja į Korėją. „Į kurią – Šiaurės ar Pietų?“ – perklausėme. „A krienas žino. Į tą, kur prie jų sienos.“ – paaiškino ir dar pridūrė, kad Korėjos nereikia painioti su Karelija.
https://www.anyksta.lt/naujienos/keliones/34210-keturi-komunarai-neskaitant-peugeot-o-rusijoje-i-dalis
https://www.anyksta.lt/naujienos/keliones/34244-keturi-komunarai-neskaitant-peugeot-rusijoje-ii-dalis
https://www.anyksta.lt/naujienos/keliones/34309-keturi-komunarai-neskaitant-peugeot-rusijoje-iii-dalis
https://www.anyksta.lt/naujienos/keliones/34362-keturi-komunarai-neskaitant-peugeot-rusijoje-iv-dalis
https://www.anyksta.lt/naujienos/keliones/34384-keturi-komunarai-neskaitant-peugeot-rusijoje-v-dalis
https://www.anyksta.lt/naujienos/keliones/34455-keturi-komunarai-neskaitant-peugeot-rusijoje-vi-dalis-2
https://www.anyksta.lt/naujienos/keliones/34590-keturi-komunarai-neskaitant-peugeot-rusijoje-vii-dalis
https://www.anyksta.lt/naujienos/keliones/34667-keturi-komunarai-neskaitant-peugeot-rusijoje-viii-dalis
