• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Penktadienis, 4 liepos, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Į Anykščius kitataučiai keltis vengė

Linas BITVINSKAS
2015-12-10
Patirtys
1
Vytautas Pupeikis.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Legendinio rašytojo Džordžo Orvelo kūrinyje „Gyvulių ūkis“ aprašyta situacija, kaip „vieni gyvuliai yra lygesni už kitus“. Panašus buvo gyvenimas ir Tarybų Sąjungoje. Ypač, tai būdinga buvo kalbant apie tautas. Rusų tauta, jos kalba ir kultūra buvo „lygesnė“ už kitas, jeigu kalbi savo kalba, jau esi nacionalistas, o jeigu kalbi rusiškai – internacionalistas. Aštuoniasdešimtmetį perkopęs Vytautas PUPEIKIS, kurio darbo stažas – per 50 metų, ilgą laiką dirbo partijos kultūrinio-masinio sektoriaus organizatoriumi. Mokėsi V.Pupeikis Vilniuje ir Maskvoje. V.Pupeikis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Daug padėjo choro vadovui Pranui Jurkoniui suburiant profsąjungų chorą, vėliau buvo choro ,,Šilas“ aktyvus dalyvis. Pasiteiravome jo, kaip buvo iš tikro su nacionaliniu klausimu.

 

– Tarybiniais laikais buvo ypač akcentuojama, kad tautos neturi jokios reikšmės, net ir šūkis skelbė „Visų šalių proletarai – vienykitės“, tačiau faktiškai buvo propaguojama ir proteguojama viena tauta – ta, kurios kalba kalbėjo Leninas.

– Jau minėjau jau anksčiau – tiek ateizmo reikalai, tiek nacionalinis klausimas labai priklausė nuo vietos valdžios, apskritai marksistai suprato, jog didžiausia paslauga Dievui būtų, jei būtų griaunamos bažnyčios. Tas pats buvo ir su internacionalizmo skleidimu. Jeigu vadovai buvo rusų tautybės, tai buvo, o jeigu lietuviai, internacionalizavimo buvo mažiau.

–Jūsų darbo stažas daugiau kaip 50 metų, faktiškai matėte visą tarybinį laikotarpį, ar buvo nesutarimų dėl tautinių klausimų?

– Nepasakyčiau, kad buvo daug. Sakykim aš tarybinėje armijoje tarnavau nuo eilinio iki majoro. Mūsų pulkas stovėjo Irano-Turkijos pasienyje, prie Arakso upės. Dėl tautybės nieko neišskirdavo. Nubuvo žeminimo dėl to, kad esi ne rusas. Sakyčiau, net atvirkščiai – aukštus karininkus vežiodavo tik lietuviai ir estai vairuotojai. Bet tai ne dėl tautybės, o todėl, kad jie buvo tvarkingesni, palyginus su kitais. Jei buvo diskriminacija, tai nerūkančių atžvilgiu – armijoj išmokau rūkyti. Būdavo taip – per poilsio valandėles, vadinamuosius „perekūrus“, kas rūko, ilsisi, o kas nerūko – siunčiami ko nors plauti.  O plauti nenorėjau.

-O civiliniame gyvenime?

-Aš pats turėjau du nemalonius atvejus dėl šito klausimo. Mano darbas buvo toks – lydėti „vaduotojų“ delegacijas, nes niekas nenorėjo likti po darbo, kažkur važinėti, o aš turėjau. Pamenu vieną kartą veteranas medalį pametė, tai kiek vargom, kol jį suradom.

Vienas, kai lydėjau karo veteranus ir buvo incidentas su restorano padavėja, kuri neigiamai atsiliepė apie rusus, tada turėjau aiškintis. O antras, kai Nidoj po poilsio manęs paklausė, ar patiko, pasakiau, kad viskas gerai ir nusistebėjau, kad ten daug rusiškai kalbama. Tada mane svarstė, galėjau ir darbą prarasti, bet baigėsi viskas gerai.

-Buvo propaguojamas tautų maišymas, ar negaudavote nurodymų tiek ir tiek perkelti čia specialistų iš Rusijos?

-Tokio dalyko negirdėjau. Kad nebūtų buvę čia jų kur ir apgyvendint. Vilniuje girdėjau, kaip Antanas Sniečkus skaitė paskaitą ir sakė, kad po karo siūlė prie Lietuvos prijungti Karaliaučiaus sritį. Jis pasakė, kad lietuviai – sėslūs žmonės, iš kur mes gyventojų gausim, rusai gali juk ir iš Sibiro atvažiuot, ir atsisakė. Manau, kad A.Sniečkus buvo labai įžvalgus šiuo klausimu, nes būtų vis tiek prikėlę rusų. O Anykščiai buvo labai lietuviškas rajonas, todėl čia kitataučiai nelabai norėjo keltis.  Ne todėl, kad į juos kitaip būtų žiūrima, turbūt nenorėjo jaustis svetimi. 

-Ar nebuvo taip, kad priklausymas kuriai nors tautybei jau buvo tam tikras pranašumas?

-Sakau – viskas priklausė nuo vietos žmonių. Anykščiuose niekas neskirstė ar tu rusas, ar lietuvis, ar žydas. Visus vertino vienodai. Didesnė bėda buvo giminystės ryšiai. Sakykim, aš po to, kai vedžiau žmoną, buvau iškviestas į Ukmergės KGB skyrių. „Ar žinai iš kokios giminės tavo žmona?“, – manęs paklausė. Pasakiau, kad žinau, pavardę pasakiau, o tada KGB karininkas ėmė vardinti žmonos giminaičius – tas ištremtas, tas partizanų vadas… Pasakė, kad Komunistų partijos struktūrose dirbti negalėsiu, nebent  išsiskirčiau su žmona ir liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo. Parašiau, bet neišsiskyriau. Anykščiuose gavau vietą kaip kultūrinio-masinio darbo organizatorius. Bet šiaip, žinoma, kad tada rusų kalba, kultūra buvo plačiai skleidžiamos, naudojamos. Yra rusų geros kultūros, sakykim, yra gražių dainų, kurias ir dabar su malonumu klausau.   

-Ačiū už pokalbį.

Komentarai 1

  1. https://exotichousedispensary.com/product/coldfire-carts/ says:
    2 metai ago

    896804 12668Extremely effectively written story. It will be helpful to everybody who utilizes it, as properly as myself. Keep up the very good work – i will undoubtedly read more posts. 927682

Kitas įrašas

Mindaugas Sargūnas planuoja darbus

Panašūs straipsniai

Tarybiniais metais prekių žinove dirbusi Rita Kripaitienė kalbėjo, kad parduotuvėms buvo nustatytos privalomos prekių normos. Jono JUNEVIČIAUS nuotr.

Tarybinės parduotuvės asortimentas: duona, silkė „ivasi” ir jautienos lajus

2015-12-31
0

Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Rita Kripaitienė spėjo dar tarybiniais metais padirbti prekybos sistemoje. Pardavėja ji niekuomet nedirbo, bet devintajame...

Antanas Šleikus sako, kad karinio parengimo mokytojai daugiau laiko skirdavo praktiniams užsiėmimams, o ne agitacijai.

Kruvino karo nebuvo…

2015-12-30
1

Sirvydų kaime gimęs literatas, lituanistas, mokyklų vadovas Antanas Šleikus gerai prisimena tarybinę tikrovę, nes baigęs Vilniaus universitetą dirbo tuometinio Kavarsko...

Disidentė įsitikinusi: nuo nelaimių ją saugojo Dievo Apvaizda

2015-12-30
0

„Ar per žiemos šventes puošdavote eglutę?“ – klausiu vienuolę, disidentę, už Katalikų bažnyčios kronikos spausdinimą ir platinimą suimtą ir 5...

Autoriai kalbėjo Ezopo kalba

2015-12-26
0

Rašytojas Antanas Drilinga yra parašęs apie 40 knygų. Lietuvos rašytojų sąjungai jis priklauso per 50 metų, nuo 1962-ųjų. Jis taip...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Penktadienio „Anykštoje” 2025-07-04
Baigėsi žemės ūkio naudmenų deklaravimas: pirmieji rezultatai
Šalia Puntuko – mįslingas radinys
Anykščiuose bus vykdoma vandens terminė dezinfekcija
Kurortai panašūs, bet merų gebėjimai – skirtingi
Anykščiai ruošiasi žiemai

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Liepos 2 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 1 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 30 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 28 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 27 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Petrui Gražuliui prokuratūra dėl LGBTIQ+ bendruomenės niekinimo siūlo skirti 10 tūkst. eurų baudą
Daugiausia GPM gyventojai skyrė „Mėlyna ir geltona“, Rimanto Kaukėno grupei ir „Mamų unijai“
Partijos gaus daugiau lėšų iš gyventojų, didžiausios sumos teks TS-LKD, „laisviečiams“ ir liberalams
Vyriausybė – už didesnes subsidijas jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą
Ministerija ieškos galimybių prioritetine tvarka onkologiniams ligoniams teikti pavėžėjimo paslaugas
KAM planuoja pastatyti keturias tipines kuopavietes savanorių pajėgoms

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

anyksta 300×250

anyksta 300×250

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In