• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Pirmadienis, 16 birželio, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Bevardis riedulys pelnė nacionalinės vertybės šlovę

-ANYKŠTA
2016-05-07
ANYKŠČIŲ KRAŠTO ISTORIJOS
0
Puntuko akmenį išgarsino ant jo pietinio šono iškalti legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai. Prie paminklo liepos viduryje čia kasmet vyksta lakūnų atminties šventės.Jono Junevičiaus nuotr.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Puntukas – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Lietuvoje nėra kito akmens taip legendomis apipinto, anykštėnų ir svečių dėmesiu apgaubto. Savo dydžiu jis tik šypseną sukeltų skandinavams, gi Lietuvoje jam buvo lemta pabūti pačiu didžiausiu, pačiu įspūdingiausiu akmeniu, kol atsirado didesnis.Tačiau šlovę akmuo pelnė ne tik dydžiu, žilą senovę idealizuojančiomis legendomis, bet prieš daugiau kaip septynis dešimtmečius įamžintu bene didžiausiu lietuvių tautos aviatorių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbiu – „Lituanicos“ skrydžiu per Atlantą 1933–ųjų liepą. Didvyrių bareljefai ir jų testamento eilutės Lietuvai iškalti akmenyje.

 

Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodė Anykščių šilelis, kuriame netoli Šventosios upės guli Puntukas prieš 15 ar tūkstantį metų ar nebent praeito amžiaus pradžioje? Stebina nuotrauka, kurioje riedulys apsuptas javų gubomis. Vadinasi, žmonės žemę apie akmenį dirbo, net miško ten nebuvo. Tad kokia jėga, koks kraštovaizdis buvo kai tirpstantis ledynas, archeologų manymu, prieš 15 – 20 tūkst. metų, akmenį atplėšė, atstūmė iš Suomijos kalnų ir paliko dūlėti kairiajame Šventosios upės krante?  Upė, tuomet dar bevardė, gal keliskart už Nemuną didesnė tekėjo.

Tačiau akmenį nešė ne tik ledynas, nešė jį ir velnias. Teigiama, kad nelabasis norėjo sudaužyt Anykščių bažnyčią, kurią žmonės pastatė ant velnio kelio. Tačiau pragydęs gaidys… „Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios arba užverst upės: bet kaip tik išvydęs ąžuolyną pašvęstą ir gaidys pragydęs, tuoji iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs: net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys. Paskui ant jo lietuviai dovanas kūrenę, kad juos dievai apsaugo ir dengia, ir peni. Ir šiuos čėsuos, nors žemė arklais nugaląsta, daug ąžuolo kelmų tebepūsta“, – rašė poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas poemoje „Anykščių šilelis“. Kituose padavimuose pasakojama apie narsų lietuvių karžygį Puntuką, kuris buvo sudegintas ant šio akmens, nes įsimylėjo šventąją ugnį saugančią ir kurstančią vaidilutę ir net ranką kėlęs prieš krivį… Kadaise prie Puntuko akmens lapojo šventieji ąžuolai, matyt, kilo aukuro dūmai. Manoma, kad Puntukas buvo pagonybės laikų religinių apeigų vieta.

„Suvenyras“ iš Suomijos sveria 265 tonas.  Nors tai apytikslis skaičius, nes kaipgi jį pasversi, kai  vos ne trečdalis dar po žeme,  glūdi. Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje, kairiajame Šventosios upės krante, tarp Dvaronių ir Puntuko kaimų, šalia senojo Anykščių – Kurklių kelio, apie 5 kilometrus nuo Anykščių, esantis akmuo iki 1957–ųjų buvo laikytas didžiausiu Lietuvoje. Jo ilgis 7,54 metro, plotis 7,34 metro, aukštis 5,7 metro (apie 1,5 metro žemėje), didžiausia apimtis – 21,39 metro. Nuo 1992–ųjų Puntuko akmuo įtrauktas į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Gamtos ir kultūros paminklų sąraše jis figūruoja nuo 1964–ųjų, geologijos paminklų – nuo 2000–ųjų, gamtos paveldo objektų – nuo 2005 metų.

Puntuko akmuo laikomas ir dailės paminklu, nes jo pietiniame šone ruošiantis paminėti lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną dešimtmetį 1942-1943 metais vienas žymiausių praeito amžiaus Lietuvos skulptorių Bronius Pundzius su talkininkais jo pietiniame šone iškalė lakūnų bareljefus ir jų testamento Lietuvai fragmentą. Beje, dar carinė Rusija užpraeito amžiaus pabaigoje galėjo pasikėsinti į Puntuką, mat kelius ir gatvių grindinius pradėjo grįsti skaldytais akmenimis. Galėjo užsimoti ir Puntuką suskaldyti, tačiau jį gelbėjo Šlavėnų dvaro savininkas, 1863 metų sukilimo veteranas Gustavas Brazauskas. Jis bene pirmasis pareiškė, kad Puntuką reikia saugoti ir nusipirko žemės gabalą prie upės su visu  milžinišku rieduliu, o vėliau Anykščiams pradėjus garsėti kaip kurortui Puntuko likimu susirūpino ir Nepriklausomos Lietuvos valdžia.   

Sovietmečiu buvo teigiama, kad Puntuko akmenį vokiečiai norėję suskaldyti ir panaudoti kelių statybai. Sklandė versija, kad akmenyje vokiečiai norėję įamžinti vieną iš savo generolų. Panašu, kad tos versijos visiškai nepagrįstos, nes ne akmuo vokiečiams karo metais rūpėjo, o jei būtų rūpėjęs, jie be vargo būtų radę ir nubaudę skulptorių, kuris prie akmens su talkininkais dirbo apie 180 dienų, o žinutės apie darbus praslysdavo į spaudą. Kita vertus, šios versijos sovietmečiu galbūt skleistos su pačiais geriausiais  ketinimais, siekiant išsaugoti „buržuazinės Lietuvos“ didvyrių įamžinimą, kai dauguma patriotinių paminklų jau buvo sunaikinta.

Paryžiuje skulptūros studijas baigęs, tuomet 35  metų S. Pundzius, reikia manyti, suprato, kokią atsakomybės naštą ant savęs užsikrovė. Nemaža dalis jo amžininkų, pamatę naująjį Puntuką, negailėjo priekaištų, būta net tokių pareiškimų, kad tai tragiškas likimas ir lakūnų, ir Puntuko.  Antai žurnalistas ir muziejininkas Tautvydas Kontrimavičius, analizavęs Puntuko istoriją, žurnale „Aukštaitiškas formatas“ (Nr. 3 (65) 2015 m. ) cituoja almanache „Varpai“ 1943 metais išspausdintus Fausto Kiršos kelionės įspūdžius po Anykščių kraštą: „Pasiutęs daiktas: ir gerai, ir blogai. Gerai, kad dailininkas Pundzius sukūrė gražų bareljefą, vertą muziejaus salono. Blogai, kad jį padėjo ant Puntuko šono. Gražus bareljefas laukinėje gamtoje darosi svetimas: aiškiai jis nori nukristi nuo akmens į saugesnę vietą. Jis nesiriša nei su akmeniu, nei su aplinka, bet atveria tik mūsų didvyrių sentimentą ir nepakankamai apgalvotą sumanytojų sprendimą. Visų pirma, tai nubluks, nutrupės, paliks pilka siena…. – rašė F. Kirša ir pasiūlė išeitį. – O su Puntuku, aš manau, įvyks stebuklas. Krivio dvasia mostels lazda, iššoks iš po žemių raganos ir ims Puntuką vartyti, o jis atsistos ant plokštesnio šono. Jei to nepadarys raganos, tai kaimo bernai įvykdys. Nes lauke norisi lauko dvasios“. Daugiau kaip septyni dešimtmečiai aistras atvėsino, o akmenį nei raganos, nei kaimo bernai vertė. Tik dailės istorijos paminklu virtęs Puntukas dar populiaresnis tapo. Kas tyliai, kas su triukšmu, ne tik akmeniu, bet ir didvyrių bareljefais žavėjosi, testamento eilutes skaitė, širdin dėjosi…

Sovietmečiu prie paminklo ne tik anykštėnai, iš aplinkinių rajonų vestuvininkai važiavo, fotografavosi, neretai ir šampaną atkimšdavo.  Retam iš jų istorija rūpėjo. Beje, tuo pačiu sovietmečiu 1983 metais lietuvių lakūnų skrydžio 50–metis buvo labai iškilmingai paminėtas, net sklandytuvai pelnę šlovę toli už Lietuvos ribų į pievą prie Puntuko buvo atskraidinti. O atkurtos nepriklausomybės metais jau kasmet lakūnų žūties valandą ( iš liepos 16-tos į 17-tą naktį) vyksta susikaupimo valandos renginiai, kurie jau žinomi visoje šalyje. Vidurnaktį virš Puntuko praskrisdavo Lietuvos karinių oro pajėgų malūnsparnis, kol vienais metais ant šventės dalyvio automobilio “neužpūtė“ papuvusio klevo…

Tačiau buvo žmonių, kuriems naujoji Puntuko prasmė su lakūnų bareljefais visada rūpėjo labiau nei jo dydis.  Anykštėnė mokytoja Aldona Daugilytė išleido knygelę „Skrydžio legenda tęsiasi“, kurioje surinko gausybę nuotraukų ir faktų apie lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio minėjimus. Puntuko akmenį lakūnų skrydžio minėjimams gėlių kompozicijom, trispalve puošdavo anykštėnų Ledina Kaladienės, Genovaitės ir Albino Tumų  šeimos ir draugai, prisidėdavo jaunimas, tremtiniai, šauliai.

Anykščių šilelio atšlaime stūksantis Puntuko akmuo visgi nėra amžinas, jam kenkia liūtys, šaltis, puola samanos, kerpės. Akmenį net bandyta plauti, tačiau tai vargu ar padėjo. Specialistai teigia, kad akmuo yra sudarytas iš tarpusavyje silpnai sukibusių kristalų, tad per amžius sudūlės ir virs žvyro krūva. Tad, tikėtina, ateities kartoms akmenį, kaip ir A. Baranausko klėtelę, gali tekti apgaubti stikliniu gaubtu.

 

Kitas įrašas

Kaip išsirinkti geriausią odontologijos kliniką

Panašūs straipsniai

Jeigu buvusioje Tumų sodybvietėje vėl iškiltų „dviejų galų“ namas, Vaižganto paminklą iš čia tektų kažkur iškelti

Malaišiai dvelkia Vaižganto laisvės ir poetiškumo dvasia

2016-12-28
0

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Vaižganto metais. Juk būtent tų metų rudenį bus minimos mūsų kraštiečio lietuvių literatūros...

Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialiniame muziejuje šykštu žinių apie tragiško likimo jų dukrą Vandą Didžiulytę...Autoriaus nuotr.

Revoliucionieriaus meilė virto kančia…

2016-12-14
0

Atokiame Andrioniškio seniūnijos Griežionėlių vienkiemyje išlikusi Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyba (dabar A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinio...

Per vėją, darganą ir žvarbą didvyrių keliais…

2016-11-29
1

Šeštadienį jaunieji Anykščių Dariaus ir Girėno kuopos šauliai bei keli svečiai iš Ukmergės, Taujėnų bei Utenos, jų vadovai respublikiniu pagarbios...

Mokytojų Zofijos ir Jono Mačeikų šeima apie 1939 m. Anykščiuose.

Mokytojų šeimos odisėja…

2016-11-15
0

Anykščiuose, siaurojo geležinkelio muziejaus ekspozicijoje, yra kampelis skirtas mūsų šalies gyventojams tapusiems Lietuvą 1940 m. užėmusių sovietinių okupantų bei jų...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Tylūs barjerai augimui: kada kalbos nemokėjimas tampa kliūtimi plėtrai?
Antradienio „Anykštoje” 2025-06-16
Anykštėnai ūkininkai dalyvaus pikete prie parlamento
Kaip sutvarkyti sandėlį, kad tilptų dvigubai daugiau?
Natūralus stilius jūsų terasoje: kaip suderinti medžiagas ir formas
Pasirašė susitarimą dėl sutarties nutraukimo

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Birželio 15 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 14 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 13 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 12 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 11 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 10 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

TTK pritarė siūlymui švelninti atsakomybę „čekiukų“ bylose, keturi komiteto nariai paliko posėdį
Ūkininkai protestuos prieš mokesčių reformą – rengiamas įspėjamasis piketas
Vienuoliktokams ir dvyliktokams – paskutinė pagrindinės brandos egzaminų sesijos savaitė
VRM su savivaldybėmis pasirašė sutartis dėl priedangų įrengimo finansavimo
Užimtumo tarnyba: kas penktas darbo pasiūlymas – apdirbamojoje gamyboje
Premjeras: moterims turi būti sudarytos sąlygos tarnauti kariuomenėje, bet prievolė – tik vyrams

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Kokios spalvos drabužius dažniausiai dėvite?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In