Angelai į Anykščius skrenda per ambasadorių rankas

Graikų kalbos žodis angelos (kaip ir hebrajų malak) reiškia “pasiuntinys, kurjeris, reprezentantas”. Taigi angelas yra pasiųstas nešti žinią. Angelai – Dievo pasiuntiniai. Jie niekur neatstovauja asmeniškai savęs, bet visuomet aukštesnę jėgą – Dievą. Todėl jie vadinami “angelais iš dangaus” (Gal 1, 8), nes jie ne iš kažkur, o iš dangaus, nuo paties Dievo.
Paprastai angelas Biblijoje įvardinamas kaip bekūnė būtybė, tačiau jau daugybę šimtmečių žmonės stengiasi juos vaizduoti – dažniausiai sparnuotus, šviesius. Anykščių Sakralinio meno centre 2010 metais įsikūrusiame Angelų muziejuje galima pamatyti įvairių angelų interpretacijų – nuo vaikiškai spalvotų, grublėtų medinių iki realistinių, stilizuotų.

Iš dovanų sukūrė muziejų

Pirmoji Anykščių Angelų muziejui savo angelų kolekciją padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris – gimusi Kaune, Antrojo pasaulinio karo metais ji emigravo iš Lietuvos. Italijoje studijavo meną, vėliau gyveno Argentinoje, Kanadoje, aktyviai reiškėsi lietuvių visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, grįžo į tėvynę. Į Lietuvą ji parvežė išeivijos dailininkų – V. Kašubos, A. Galdiko, V. Igno ir kt. darbų kolekcijas. Už nuopelnus Lietuvai ir Vilniui 2002 m. buvo apdovanota Barboros Radvilaitės medaliu. Sužinojusi, jog Anykčiuose bus Angelų Muziejus, Beatričė Kleizaitė Vasaris pradėjo kalbinti dailininkus ir tautodailininkus, kad bent po vieną kūrinį padovanotų muziejui. Angelų muziejuje galime pasigėrėti Beatričės Kleizaitės-Vasaris padovanotais dailininkų R. Z. Bičiūno, L. Gutausko, S. Gutausko, V. Igno, A. Stasiulevičiaus, J. Židžiūnienės, F. Linčiūtės, N. Smilgienės, R. Vėliuvienės, J. Zalenco, A. Vasiliauskaitės, L. Striogos kūriniais, lietuvių taudodailininkų L. Ivaškevičiaus, V. Liatuko, A. Petrulio ir kt. darbais.
Vėliau kolekcija pasipildė Arvydo Každailio, Valentino Ajausko, Igorio Kalinausko, Ričardo Ničajaus, Jono Tvardausko, Vytauto Ulevičiaus, Juozo Lebednyko, Arvydo Petrulio, Renės Gabdankienės, Viačeslavo Gibovskio, Rimantės Butkuvės, Henriko Zakarevičiaus, Astos Vasiliauskaitės ir kitų menininkų sukurtais angelais.
,,Anykščių menų centras jau prieš kurį laiką kreipėsi į užsienio šalių ambasadas esančias Lietuvoje ir paskelbė prašymą surasti menininkus, galinčius sukurti angelus Angelų muziejui. Prieš kurį laiką esame gavę Italijos ambasados dovaną – Viktorijos Leporės kurtą angelą. Taip pat tikimės sulaukti ir Estijos ambasados dovanos muziejui. O Rusijos ambasada, gavusi mūsų kvietimą, pagalvojo apie visai netoli esančios Kaliningrado srities dailininkus. Bendradarbiauti padėjo kultūros etašė Kaliningrade Raminta Gecevičienė. Pirmas savo darbą muziejui padovanojo Liev Šerstanoj, jo paveikslas vadinasi ,,Angelas dykumoje“. Apie tai sužinojęs kitas dailininkas Evgenij Pečerskij irgi sugalvojo prisidėti prie akcijos – jo paveikslas ,,Ateinantis angelas“ sukurtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų tema.“ – apie dovanas muziejui pasakojo Angelų muziejaus vedėja Rita Tulušienė.
Praėjusį pirmadienį, kovo 26-ąją, Angelų muziejuje – Sakralinio meno centre, vyko kaliningradiečių dailininkų Liev Šerstianoj ir Evegenij Pečerskij muziejui dovanotų angelų paveikslų pristatymas.

Sakralinio meno centre – dar viena įspūdinga paroda

Iš Kazachstano kilęs, Kaliningrade gyvenantis dailininkas Liev Šerstianoj ne tik padovanojo savo darbą Angelų muziejui, bet kartu atkeliavo autoriaus grafikos darbų paroda ,,Prūsiškoji elegija“, parengta iš Sovetsko muziejaus fonduose saugomos jo darbų kolekcijos. Tapytojas ir grafikas Liev Šerstianoj gimė 1945 metais Kazachstane, baigė Kubanės meninės ir techninės grafikos fakultetą Krasnodaro universitete. Jis yra Rusijos dailininkų sąjungos narys, dirba dėstytoju Maskvos K. G. Razumovskio universiteto Kaliningrado filiale. Tapytojas ir grafikas Liev Šerstianoj pasižymi ryškiu individualizmu – jo kūryba – įtempto mąstymo, išskirtinio meninio pajautimo ir meistriško gebėjimo valdyti įvairias technikas, rezultatas. Piešinių serija ,,Prūsiškoji elegancija“ – piešta tušu – žavi lyriška nuotaika, pasaulio harmonijos pilnatve, paženklintos žemiškosios būties trapumu. Šie darbai persunkti gilaus susikaupimo ir liūdesio. Liev Šerstianoj prūsų kraštą, tapusį mitu ir gyvuojantį tik istorinėje atmintyje, tarsi jaučia savo genais ir šaknimis. ,,Dailininko Liev Šerstianoj mama – lietuvė, galbūt dėl to ,,Prūsiškojoje elegijoje“ jaučiasi ir lietuviškumas. Dailininkas gimė sverdamas vos kilogramą – stebuklas, kad būdamas kūdikis jis išgyveno.“ – pasakojo R. Tulušienė.

Laikinosios parodos –
muziejaus “arkliukas“

,,Keičiamų parodų erdvėje pristatome kuo įvairesnėmis išraiškos priemonėmis dirbančių, garsių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje dailininkų kūrybą. Esame eksponavę Jurgos Ivanauskaitės, Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės, Romualdo Inčirausko, Kęstučio Grigaliūno, jaunos kartos dailininkų – Lino Jusionio, Indrės Ercmonaitės, Kazimiero Inčirausko tapybos ir grafikos darbus. Keletą kartų eksponavome Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Leono Striogos darbus. Iš Lietuvos dailės muziejaus skolinomės išeivijos dailininkų Arbit Blato, Vytauto Kasiulio, Alfonso Dargio, Telesforo Valiaus grafikos ir tapybos darbus. Didelio lankytojų susidomėjimo sulaukė Dianos Radavičiūtės, Vytenio Lingio, Elvyros Katalinos-Kriaučiūnaitės grafikos ir tapybos darbai, Romualdo Pučeko asambliažai, tapytojos, Nacionalinės premijos laureatės Rūtos Katiliūtės mėlynosios, ramybę žadančios drobės, fotografų Vėtrės Antanavičiūtės, Nacionalinės premijos laureato Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų ciklai, Liaudies meno paroda iš Nacionalinio muziejaus, tapytojo Jono Daniliausko, Zitos Inčirauskienės, grafikų Nijolės Šaltenytės, Mikalojaus Vilučio, Jūratės Stauskaitės, Mariaus Liugailos parodos ir susitikimai su parodų autoriais. Parodų atidarymus dažnai lydi muzikiniai intarpai. Esame kvietę žinomus atlikėjus – Liudą Mockūną, Kają Draksler, Eugenijų Kanevičių, Nacionalinės premijos laureatą Vladimirą Tarasovą, Egidijų Ališauską, Saulių Astrauską, labai smagią jaunimo grupę “Sheep Got Waxed”, Adrej Polevikov ir Girmantę Vaitkutę, Giedrę Kilčiauskienę, Nedą Malūnavičiūtę.“ – sakė Edita Pivoriūnienė, parodų ir edukacinių programų kuratorė. – ,,2017 m. pirmą kartą kvietėme žinomus animatorius Jūratę Leikaitę-Aškinienę ir Valentą Aškinį parodyti Anykščių vaikams, kaip gimsta animaciniai filmai. Animatoriai kartu su Anykščių dailės mokyklos vaikais sukūrė animacinį filmuką “Angelai gyvena Anykščiuose”.
Paklausta, ar muziejuje apsilankančių muzikantų pasirinkimui neturi įtakos faktas, jog muziejaus direktorius Tomas Tuskenis yra operos solistas, moteris juokėsi, jog muziką su parodomis derino jau nuo muziejaus atidarymo laikų.

Modernizuoja muziejų

Angelų muziejus, į kurį patekti galima per Sakralinio meno centrą, šiuo metu atsinaujina – antrame muziejaus aukšte, palėpėje, esantys angelai lankytojų laukia kitokioje šviesoje: ,,Dabar salėje galima matyti besisukančias projekcijas – jos salei suteikia erdvės pojūtį. Anksčiau angelai buvo sustatyti paprastai, tradiciškai, o dabar su dizainerių pagalba pakeitus erdvę pastebime, kad net lankytojai čia pabūna ilgiau.“ – apie naują Angelų muziejaus projektą pasakojo E. Pivoriūnienė. Moteris taip pat sakė, jog antrajame Angelų muziejaus aukšte yra ir garsioji angelų pašto dėžutė, muziejui taip pat padovanota Beatričės Kleizaitės-Vasaris. Čia muziejaus lankytojai gali parašyti laišką, palinkėjimą ar svajonę. Paklausta, ką daro su laiškučiais, parodų ir edukacinių programų kuratorė E. Pivoriūnienė sakė, kad visus juos, neperžiūrėtus, muziejaus darbuotojai perduoda angelams paslaptingu būdu. Savo laiškus angelų pašte paliko ir neseniai apsilankę svečiai – muziejui paveikslą padovanojęs Evgenij Pečerskij, Sovetsko istorijos muziejaus direktorė Andželika Špiliova ir kiti.