Apie turtą

Turtas toks dalykas, kurio nori dauguma, tai saugumas, pagarba, galimybės ir t.t. Pasaulis taip sutvarkytas, kad laimė ir geras gyvenimas tarsi ir teskirtas turtingiesiems. Šitokie namai, šitokios mašinos, gerai uždirba, skaniai valgo.

Turtas toks dalykas, kurio nori dauguma, tai saugumas, pagarba, galimybės ir t.t. Pasaulis taip sutvarkytas, kad laimė ir geras gyvenimas tarsi ir teskirtas turtingiesiems. Šitokie namai, šitokios mašinos, gerai uždirba, skaniai valgo.

Vis dėlto neturintiems šių dalykų ir vis pavarvinantiems seilę į kaimyno mašiną, pasakyčiau, kad, mano galva, pavydėti visai nereikia, nes tų mūsų geidžiamų dalykų su savim nepasinešiosi. Biblija sako, kad „Turtai pasidaro sparnus ir nuskrenda kaip paukščiai”. Jie dažniau trukdo, negu padeda gyventi – jais reikia rūpintis, puoselėti, prižiūrėti, jiems tarnauti. Taigi, žmogus būna užimtas iki kaklo.

Galvoju, kad tikrasis mūsų turtas yra tas, kuris visada su mumis – kas sukrauta mūsų viduje ir kas nesikeičia įvykus gaisrui, avarijai, politinei suirutei ar nuvertėjus pinigams. Tai, kokie mes esam savo viduje. Niekas nepasakys laimingam žmogui, kad jam kažko trūksta, o mylinčiam ir mylimam – kad jis neturtingas.  

Taip pat galvoju, kad mes galėtume būti žymiai turtingesni, jei nustotume vaikytis išorinio turto, o ieškotume, kaip išsiauginti ir padauginti vidinį, nes mūsų gyvenimas priklauso nuo vidaus, o ne nuo išorės.

Kaip aš šiandien jaučiuosi, ką aš galvoju, ar mane kas džiugina, ar ką nors myliu, ar mane kas nors myli – tai klausimai, kurie parodo, kiek šiandien esu turtingas. Galbūt mano namai šiandien geresni už kai kurių, bet skurdesni už daugelio – bet ar tai svarbu, kai yra meilė, kai yra artimi žmonės.