Baigtas tyrimas dėl neteisėtai išduoto leidimo kirtimams Šimonių girioje

Baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistės, neteisėtai suteikusios leidimą plynam kirtimui miško sklype Šimonių girioje, saugomoje teritorijoje, veiksmų. Teismas patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą VMT specialistės L. B. atžvilgiu pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 229 str. („Tarnybos pareigų neatlikimas“) padarymo.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2023 metų rudenį, kai vietos gyventojai bei visuomenininkai neleido medkirčiams pradėti kirsti medžių Šimonių girioje, itin vertingoje ir saugomoje Vakarų taigos buveinėje. Kilus dideliam visuomenės pasipiktinimui, paaiškėjo, kad leidimas plynam kirtimui 2,2 ha dydžio miško sklype išduotas neteisėtai.
Dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Dzikas, o tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2023 metų sausį VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė L. B. minėtą sklypą valdančiai uždarajai akcinei bendrovei išdavė leidimą plynam kirtimui, nors į jos užklausą Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija (ASTD) buvo atsakiusi, kad šiame sklype, patenkančiame į Šimonių girios biosferos poligoną, yra nustatyta Vakarų taigos buveinė, kurioje, be kita ko, negali būti vykdomi miško kirtimai.
Įtariamoji VMT tarnautoja STT pareigūnams paaiškino, kad leidimą išdavė, nes neatidžiai perskaitė ASTD pateiktą informaciją. Jai atsiųstame ASTD atsakyme buvo minimas kitas sklypo numeris, nei jos siųstame rašte, todėl manė, kad sklypas, dėl kurio ji kreipėsi, nėra saugomas. Nepasitikrinusi sklypų numeracijos specialioje duomenų bazėje, L. B. išdavė sklypą valdančiai bendrovei leidimą plynam kirtimui. Ir tik gamtos aktyvistų veiksmų dėka miškas šiame sklype buvo išsaugotas, o VMT leidimą kirtimui panaikino.

Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat buvo nustatyti du atvejai, kai įtariamoji, pažeisdama teisės aktus, 2023 metais išdavė leidimus plynam miškų kirtimui. Vienu atveju sklypas pateko į Šimonių girios biosferos poligoną, kitu – į Anykščių regioninio parko teritoriją, todėl tarnautoja, prieš priimdama sprendimą, turėjo iš Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos gauti išvadą, ar kirtimai leistini, tačiau į direkciją nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šiais atvejais kirtimai minėtuose sklypuose buvo galimi.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino, kad L. B. padarė Baudžiamojo kodekso 229 str. numatytą veiką – tarnybinių pareigų neatlikimą.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro T. Dziko, įtariamoji kreipėsi su prašymu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. „Kadangi tarnautoja įtariama padariusi neatsargų nusikaltimą, ji anksčiau nebuvo teista, savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, jos prašymas buvo patenkintas“, – sakė prokuroras. L. B. perduota atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustačius 2 metų 6 mėn. laidavimo terminą. Prokuroro nutarimą patvirtino Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Jeigu asmuo, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar tyčinį nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama ir daugiau VMT specialistų išduotų leidimų kirsti mišką teisėtumas, tačiau šiais atvejais nenustatyta nusikalstamos veikos požymių.

Lietuvos Respublikos prokuratūros inf.