Dėl sausros Lietuvoje skelbiama ekstremali padėtis

Lietuvos žemės ūkį bent du mėnesius alinant sausrai, Vyriausybė trečiadienį paskelbė valstybės lygio ekstremalią padėtį.

 „Birželio 25 dieną mūsų prašymu buvo susirinkusi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija, kuri priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei skelbti ekstremalią padėtį dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje“, – Vyriausybės posėdyje sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

„Žemdirbiai jau mato grėsmes ir gyvulininkystės sektoriuje, trūksta pašarų, ta banga turbūt eis ir į logistikos sektorių, ir į sandėliavimo, ir į eksporto, bus ženklus nuostolis mūsų ekonomikai“, – sakė G. Surplys.

Ministro teigimu, paskelbus ekstremalią situaciją bus lengviau derėtis su Europos Komisija (EK), kad ūkininkams nebūtų taikomos sankcijos, nes gavę Europos Sąjungos paramą ir prisiėmę įsipareigojimų, jie nepasieks tam tikrų produktyvumo rodiklių.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika priminė, kad jau paskelbta ir hidrologinė sausra.

„Kreipėmės į visus, kad kuo mažiau naudotų laistymui paviršinių vandenų dėl ekosistemų būklės, tikrai pritarčiau, turime kooperuotis“, – posėdyje sakė jis.

Pasak Žemės ūkio ministerijos, ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas. Tokia padėtis jau paskelbta 4 savivaldybėse: Varėnos, Prienų, Trakų ir Rokiškio, tačiau jos padarinių išplitimo ribos apima didžiąją dalį Lietuvos savivaldybių.

Anot ŽŪM, stichinė sausra turės didelę įtaką ne tik žemdirbių pajamoms, bet ir šalies ekonomikai, eksportui. Užsitęsus sausrai, vasarinių pasėlių derlius, manoma, sumažės apie 40 proc., kviečių, rugių – apie 54 proc., rapsų – apie 66 proc., grikių – 52 proc.

Paaiškėjus nuostolių dydžiui, Vyriausybė vėliau gali nutarti juos kompensuoti. Ūkininkai dėl sausros negali tikėtis kompensacijų iš Europos Sąjungos (ES), nes tai draudiminis įvykis, Lietuvoje nuo jos draudžia viena bendrovė. Tačiau Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė yra sakiusi, kad pernai nebuvo įmanoma apsidrausti nuo sausros.

Žemės ūkio ministerija liepos mėnesį žada kompensuoti dėl 2018 metų sausros patirtus nuostolius. Kompensacijoms skirta 8,5 mln. eurų.