Vadinamoji Desovietizacijos komisija ketvirtadienį po pertraukos ketina spręsti dėl daug triukšmo sukėlusios atminimo lentos diplomatui ir karininkui Kaziui Škirpai.
Iš viso posėdžio darbotvarkėje – 23 klausimai.
Desovietizacijos komisija pasisakyti dėl K. Škirpos atminimo lentos pakabinimo Vilniuje turėjo rugpjūčio pradžioje, tačiau klausimas buvo nukeltas komisijai laikinai sustabdžius darbą.
Toks sprendimas priimtas komisijai nebepasitikint Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) teikiamu techniniu aptarnavimu.
Prie šio klausimo ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje taip pat ketinama sugrįžti.
Birželio mėnesį Nacionalinio susivienijimo iniciatyva Vilniuje, Gedimino prospekte, ant Lietuvos apeliacinio teismo pastato sienos, be leidimo buvo pakabinta atminimo lenta K. Škirpai.
Kitą dieną Vilniaus infrastruktūros prižiūrėtojos „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, nes, savivaldybės atstovų teigimu, ji įrengta neteisėtai. Būrelis žmonių mėgino neleisti nukabinti lentos, įvyko susistumdymas.
Istorikai ir visuomenė nesutaria dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo.
LGGRTC išvadoje jo veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K. Škirpos vadovaujamas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) antisemitizmą buvo iškėlęs į politinį lygmenį, o „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.
Komisija ketvirtadienį nagrinės klausimus dėl paminklų sovietų kariams, poetės Salomėjos Nėries, rašytojų Petro Cvirkos, Liudo Giros gatvių pavadinimų.
Desovietizacijos komisija taip pat svarstys kreipimusis dėl poeto Kosto Kubilinsko paminklinio akmens Rūdos Kaime, Jeano Paulo Sartre’o (Žano Polio Sartro) paminklo Nidoje ir kitus.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti ir negali būti įrengiami nauji totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.