Sausio–kovo mėnesiais Lietuvos draudikai išmokėjo beveik 12 procentų daugiau transporto priemonių žalų nei prieš metus. Daugumą atvejų sudaro smulkūs susidūrimai miestų gatvėse, o vidutinis nuostolis jau siekia apie 2100 eurų. Dėl tokių skaičių perskaičiuojami polisai, o kartu kyla nepatogus klausimas, kodėl vairuotojų įpročiai atsilieka nuo kelių ir automobilių pokyčių.
Saugesni automobiliai, bet daugiau avarijų
Lietuvos draudikų asociacija skaičiuoja, kad 2025 metais šalyje buvo apdrausta maždaug 1,85 mln. transporto priemonių. Gamintojai į naujus modelius jau serijiniu būdu deda automatinį stabdymą, eismo juostos asistentą ir aklųjų zonų jutiklius, tačiau įvykių kreivė kyla ketvirtus metus iš eilės. Paaiškinimas prozaiškas, dalį šių sistemų vairuotojai tiesiog išjungia, o žiemą sniegu ar purvu aplipę jutikliai nustoja veikti.
Kita priežastis, kurią mini ekspertai, yra dėmesio išsiblaškymas. Šiandien telefonas prie vairo avarijas sukelia dažniau nei alkoholis. Policijos departamentas nurodo, kad 2025 metais dėl naudojimosi telefonu vairuojant surašyta apie 28 tūkstančiai protokolų, ir tai trečdaliu daugiau nei 2023-iaisiais.
„Techninės naujovės nepakeičia vairuotojo dėmesio. Matome, kad žala dažnai padaroma stovėjimo aikštelėje arba ties sankryža, kai vairuotojas vos sekundei pažiūri į ekraną“, – teigia draudimo rizikų vertintoja Rasa Kliukienė.
Kaip keičiasi polisų kainos ir ką renkasi vairuotojai
Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo vidutinė kaina per metus pakilo apie 9 procentus ir šiuo metu siekia maždaug 148 eurus. Kasko polisai pabrango mažiau, vidutiniškai 5–6 procentais, tačiau jų paklausa auga sparčiau nei pačios rinkos apimtis. Draudikų teigimu, vis daugiau klientų renkasi ne bazinius, o išplėstinius paketus, kuriuose numatyta pakaitinio automobilio paslauga, pagalba kelyje ir gyvūnų sukeltų žalų kompensavimas.
Renkantis automobilio draudimas paketą, specialistai pataria nežiūrėti tik į galutinę kainą. Svarbu įvertinti franšizės dydį, žalų administravimo terminus ir ar į polisą įtrauktas stiklų remontas be nuostolingumo istorijos fiksavimo. Skirtumas tarp pigiausio ir optimalaus varianto per metus dažnai siekia vos 30–50 eurų, tačiau įvykio atveju jis gali reikšti kelių šimtų eurų skirtumą.
Jaunų vairuotojų grupė iki 25 metų išlieka brangiausiai apdraudžiama. Jiems kasko polisas gali kainuoti 2,5 karto daugiau nei vyresniems nei 40 metų vairuotojams. Priežastis aiški: šios amžiaus grupės žalų dažnis beveik dvigubai didesnis nei vidurkis.
Regioniniai skirtumai ir tendencijos mažesniuose miestuose
Įdomu tai, kad didžiausias žalų augimas fiksuojamas ne sostinėje, o vidutinio dydžio miestuose. Utenos, Panevėžio ir Anykščių apskrityse įvykių skaičius per metus šoktelėjo 14–17 procentų. Ekspertai tai sieja su padidėjusiu automobilių srautu regioninėse jungtyse ir žiemos sąlygomis, kai šalutiniai keliai valomi rečiau.
„Provincijoje vairuotojai dažnai laikosi nuostatos, kad pažįstamame kelyje nieko neatsitiks. Būtent tada ir pasitaiko brangiausios žalos, nes susiduriama dideliu greičiu“, – pastebi BTA žalų skyriaus atstovas Tomas Vaitkevičius. Bendrovės duomenys, skelbiami www.bta.lt, rodo, kad vidutinė žalos suma už miesto ribų yra beveik 40 procentų didesnė nei mieste.
Draudikai prognozuoja, kad 2026 metų antroje pusėje kainų augimas sulėtės, jei bus įvestos griežtesnės sankcijos už dėmesį blaškančius veiksmus vairuojant. Vis tik lūkesčių, kad polisai atpigs, nėra, remonto darbų ir originalių dalių kainos per pastaruosius dvejus metus pakilo trečdaliu.
Prieš pratęsiant polisą verta skirti penkiolika minučių ir palyginti bent tris pasiūlymus. Tai paprasčiausias būdas sužinoti, ar mokate tikrąją rinkos kainą, ar permokate už inerciją.
