Prancūzams antrai kadencijai perrinkus dabartinį prezidentą Emannuelį Macroną (Emaniuelį Macroną), Europa gali lengviau atsikvėpti, sako BNS kalbinti politologai.
Anot jų, ateinančius penkerius metus galima tikėtis iki šiol buvusios Prancūzijos užsienio politikos tęstinumo: reikšmingą dėmesį vieningai Europos Sąjungos politikai, NATO stiprinimui, jis Ukrainos karo kontekste ypač aktualus Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims.
Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose E. Macronas, pirminiais duomenimis, surinko 58,6 proc. balsų balsų ir įveikė kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen (Marin Le Pen), gavusią 41,4 proc. rinkėjų balsų.
Jis tapo pirmuoju perrinktu šalies vadovu nuo 2002 metų, kai tai pavyko pasiekti Jacques’ui Chiracui (Žakui Širakui). E. Macrono pirmtakai Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Francois Hollande’as (Fransua Holandas) Prancūzijai vadovavo po vieną kadenciją.
„Visa Europa, įskaitant į Lietuvą, gali lengviau atsikvėpti, nes santykiai bus stabilūs“, – BNS teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala.
„Prancūzijos užsienio politika turi aiškią kryptį mums svarbiais klausimais, tiek kalbant apie Prancūzijos įsipareigojimus NATO, įskaitant rytinio sparno gynybą, tiek kalbant apie sprendimus Europos Sąjungoje“, – pridūrė politologas.
Europos lyderis
RESC vadovo teigimu, rinkimus laimėjęs E. Macronas bus „labai ryškus Europos lyderis“.
„Jis stiprins Vakarų įvaizdį kaip tų, kurie geba susitarti tarpusavyje ir gali būti ryžtingi įvairių geopolitinių iššūkių akivaizdoje“, – kalbėjo politologas.
Anot L. Kojalos, Prancūzijos prezidento vaidmuo bus stiprus ir dėl Berlyno lyderystės stokos, ypač Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.
Jam antrino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Gintas Karalius: „Su Ukrainos karu Vokietija šiek tiek savo įvaizdį susigadino, tai yra palanku E. Macronui, nes alternatyvos šiuo metu ES lyderio pozicijoje tiesiog nėra. Nėra kito tokio lyderio, kuris galėtų kalbėti europiniu mastu.“
Vis dėlto politologai pabrėžia, kad Bendrijoje sprendimams priimti būtina vienybė, tad Prancūzijos prezidentui teks ieškoti sąlyčio taškų su kitomis šalimis.
„Manau, kad Prancūzija bus ta, kuri toliau aktyviai siūlys idėjas. (…) Matysime Prancūzijos siūlymus, kurie galbūt nebus realizuoti, bet užduos tam tikrą toną“, – kalbėjo L. Kojala.
Vis dėlto, G. Karalius pabrėžė, kad esminių pokyčių E. Macrono užsienio politikoje greičiausiai nebus.
„Matysime tolesnį mėginimą stiprinti ES, daryti ją geopolitiškai aktyvią veikėją, Lietuvai tai labai palanku“, – aiškino jis.
Požiūris į Rusiją
L. Kojalos teigimu, Prancūzijai perrinkus prezidentą, ant ES stalo turėtų grįžti rusiškos naftos, o galbūt ir kitų energijos išteklių embargo klausimas.
„Sankcijos Rusijai bus ta sritis, kurioje, manau, Prancūzija dar labiau stums į priekį Vokietiją. (…) Manau, kad labai greitai vėl girdėsime diskusijas apie naftą, pastarąsias savaites jos gal šiek tiek pritilo, tai siejama iš dalies ir su rinkiminiu kontekstu, nes tą galėjo išnaudoti M. Le Pen kalbėdama apie kainų augimą, infliaciją“, – svarstė politologas.
Tuo metu TSPMI dėstytojas sakė, kad Prancūzijos tonas karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos atžvilgiu, tikėtina, taps griežtesnis, tačiau radikalių pokyčių tikėtis neverta.
„Kokio nors proveržio nebus. Bus dabartinės E. Macrono politikos tęsinys: sankcijų stiprinimas, diplomatinė izoliacija, dėmesys Europos karinės galios stiprinimui“, – nurodė G. Karalius.
Pasak jo, vasarą Prancūzijoje vyks parlamento rinkimai, todėl šalies vadovas „gali būti atsargus su sprendimais“, kad sustiprintų savo partijos galimybes laimėti.
Savo ruožtu L. Kojala pridūrė, kad E. Macronas ir toliau gali ieškoti būdų, kaip Rusijos sukeltą karą išspręsti diplomatiniais būdais.
„Tai tam tikras Prancūzijos DNR – niekada nepamiršti, kad diplomatinis kelias taip pat gali sureguliuoti situaciją“, – aiškino politologas.
Marionete ,dar vienas vinys i europos karsta