Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį patenkino Jungtinės Karalystės prašymą ir šešiems mėnesiams atidėjo „Brexit“, išgelbėdami bloką nuo galimai chaotiško Britanijos išstojimo šios savaitės pabaigoje.
Po užsitęsusių derybų Briuselyje paryčiais priimtas susitarimas reiškia, kad tuo atveju, jeigu Londonas pasiliks Europos Sąjungoje po gegužės 22 dienos, britų rinkėjai turės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Jeigu Britanija juose nesutiks dalyvauti, šalis turės palikti bloką birželio 1-ąją.
JK ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) sakė dabar toliau dėsianti pastangas, kad Britanijos parlamentas patvirtintų jos suderintą „Brexit“ sutartį, turinčią užtikrinti sklandų išstojimą. Premjerė pabrėžė, kad jos tikslas – išstoti „kiek įmanoma greičiau“.
Ketvirtadienį ji kreipsis į Bendruomenių Rūmus, o vyriausybės pareigūnai vėliau susitiks tolesnių derybų su pagrindine opozicine Leiboristų partija ir mėgins rasti išeitį iš politinės aklavietės.
Britanijos premjerei trečiadienį išdėsčius šalies pageidavimus, kitų 27 ES šalių lyderiai susitiko darbo vakarienės be Th. May, kad suformuluotų sprendinį, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko pavadintą „lanksčiu pratęsimu iki spalio 31 dienos“. Tuomet Th. May sugrįžo patvirtinti šio susitarimo.
D. Tuskas siūlė metų trukmės pratęsimą, bet nurodė: „Jis vis tiek pakankamas rasti geriausią įmanomą sprendinį. Prašau, neiššvaistykite šio laiko.“
Jis pažymėjo, kad Th. May vyriausybė dabar turi laiko patvirtinti sutarčiai, pernai lapkritį suderintai su ES lyderiais, parengti naują strategiją arba apskritai sustabdyti „Brexit“ procesą.
Viršūnių susitikimo išvadose sakoma, kad Britanija privalo organizuoti Europos Parlamento rinkimus, turinčius įvykti gegužės 23-ąją.
„Jeigu Jungtinė Karalystė neįvykdys šio įpareigojimo, išstojimas įvyks 2019 metų birželio 1 dieną“, – nurodė ES lyderiai.
Britanija jau pradėjo pasiruošimus EP rinkimams, bet Th. May žurnalistams sakė turinti vilties, kad iki gegužės 22 dienos pavyks užsitikrinti parlamento pritarimą jos „Brexit“ sutarčiai, todėl šalis balsuoti neprivalėtų.
„ES sutiko, kad pratęsimas gali būti nutrauktas, kai bus ratifikuota Išstojimo sutartis“, – nurodė ji.
Prancūzijos spaudimas
Viršūnių susitikimo atmosfera buvo labiau įtempta nei tikėtasi: Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) smarkiai priešinosi ilgam pratęsimui, deryboms užsitęsus nuo trečiadienio pavakarės iki ketvirtadienio paryčių.
Remiamas Belgijos, Austrijos ir kelių mažesnių ES šalių E. Macronas reikalavo, kad „Brexit“ būtų atidėtas tik kelioms savaitėms ir kad turi būti užtikrinta, jog per tą laikotarpį Londonas nesikiš į ES reikalus.
Vis dėlto dauguma lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pritarė ilgesnės trukmės planui, tad Prancūzijai teko pasitenkinti sąlyga, jog proceso būklė bus įvertinta per įprastą ES viršūnių susitikimą birželio 20–21 dienomis.
E. Macronas vėliau sakė, kad tai yra „geriausias įmanomas kompromisas“, leidęs išsaugoti kitų 27 ES šalių vienybę.
„Spalio 31-osios galutinė data mus apsaugo“, nes tai yra „svarbi data prieš pradedant darbą naujai Europos Komisijai“, sakė jis.
Th. May paliko grupę, anot vieno pareigūno, „svariai“ išdėsčiusi savo argumentus, bet buvo informuojama D. Tusko, susitikusio su ja prieš diskusijas, joms vykstant ir joms pasibaigus.
Jeigu nebūtų užsitikrinusi pratęsimo, Britanija būtų turėjusi penktadienį užbaigti 46 metus trukusią narystę be jokio susitarimo, o toks scenarijus žadėjo atnešti ekonomikos chaosą abipus Lamanšo sąsiaurio.
„Aiškus pasirinkimas“
Premjerė yra smarkiai spaudžiama griežtosios linijos „Brexit“ šalininkų savojoje Konservatorių partijoje nesileisti į kompromisą per derybas su leiboristais.
Kreipdamasi į britų įstatymų leidėjus, jau triskart atmetusius „Brexit“ susitarimą, Th. May po viršūnių susitikimo sakė: „Dabartiniai mūsų pasirinkimai akivaizdūs, o tvarkaraštis – aiškus.“
„Taigi, turime stengti, kad sparčiai pasiektume konsensusą dėl sutarties, atitinkančios nacionalinius interesus“, – pridūrė ji.
Th. May iš pradžių prašė atidėti „Brexit“ iki birželio 30 dienos. Tačiau ES lyderiai jau yra kartą sutikę atidėti Britanijos išstojimą nuo kovo 29-osios iki balandžio 12-osios, o D. Tuskas perspėjo, kad yra „mažai priežasčių manyti“, jog Bendruomenių Rūmai ratifikuos
„Brexit“ sutartį per tris mėnesius.
Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) nori, kad Britanija įsipareigotų likti ES muitų sąjungoje. Th. May tokį sumanymą anksčiau atmetė, bet daugelis Europoje su juo linkę sutikti.
„Suprantama, kad pagal tokį susitarimą JK negalėtų būti tylioji partnerė, tad būtume dosnūs, jeigu susitartume, kad ji turėtų balso teisę priimant sprendimus“, – sakė Airijos premjeras Leo Varadkaras (Lio Varadkaras).
Buvo spėliojama, kokios sąlygos gali būti iškeltos mainais į sutikimą atidėti „Brexit“, tvyrant susirūpinimui, kad iš dalies atsiskyrusi Britanija galėtų daryti spaudimą deryboms dėl išstojimo, dalyvaudama renkant naują Europos Komisijos pirmininką arba sprendžiant dėl naujo ES finansavimo laikotarpio biudžeto.
Viršūnių susitikimo išvadose aiškiai sakoma, kad Britanija bus visateisė ES narė iki pat išstojimo, bet taip pat atkreipiamas dėmesys į „Jungtinės Karalystės įsipareigojimą per pratęsimo laikotarpį veikti konstruktyviai ir atsakingai“.
