Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdyba skelbia, kad per 5 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 10077 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo net 38,6 proc. Gaisruose žuvo 120 žmonių (pernai per tą patį laikotarpį – 131), iš jų 2 vaikai (7), o 71 gyventojas (112) buvo traumuotas. Šiemet jau kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus ir 2 gaisrai, pasiglemžę net 3 žmonių gyvybes. Miestuose žuvo 38 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 82. 9 gyventojai žuvo Kaune, 8 – Vilniaus rajone, po 6 – Rokiškio ir Ukmergės rajonuose, po 5 – Alytaus ir Švenčionių rajonuose bei Klaipėdos ir Vilniaus miestuose. 38 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 31 – neatsargus elgesys su ugnimi, 9 žmonės žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, 7 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 31 gyventojo žuvimo priežastys tiriamos.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdyba skelbia, kad per 5 šių metų mėnesius
Lietuvoje kilo 10077 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu
laikotarpiu, jų skaičius išaugo net 38,6 proc. Gaisruose žuvo 120 žmonių
(pernai per tą patį laikotarpį – 131), iš jų 2 vaikai (7), o 71 gyventojas (112)
buvo traumuotas. Šiemet jau kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies
gyventojus ir 2 gaisrai, pasiglemžę net
3 žmonių gyvybes. Miestuose žuvo 38 žmonės, o miesteliuose ir kaimo
vietovėse – 82. 9 gyventojai žuvo Kaune, 8 – Vilniaus rajone, po 6 – Rokiškio
ir Ukmergės rajonuose, po 5 – Alytaus ir Švenčionių rajonuose bei Klaipėdos ir
Vilniaus miestuose. 38 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 31
– neatsargus elgesys su ugnimi, 9 žmonės žuvo dėl priešgaisrinės saugos
taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, 7 – dėl krosnių
įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 31 gyventojo žuvimo
priežastys tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5934,
arba 59 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 12 tūkstančių hektarų. Palyginti su
praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia išaugo beveik 2
kartus. 1048 gaisrai (arba 10,4 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties
pastatuose, o juose žuvo 94 žmonės, iš jų 2 vaikai. 613 kartų degė pagalbinio
ūkio paskirties pastatai (6 proc.), 538 kartus – transporto priemonės (5,3
proc.), 49 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,5 proc.).
Miestuose užgesinti 4765 gaisrai, o miesteliuose
ir kaimo vietovėse – 5312. Ugnis sunaikino 330 pastatų, 196 transporto
priemones, 2183 tonas pašarų, 6535 kv. m gyvenamojo ploto ir 9123 kv. m šio
ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 71 žmogaus gyvybę, 930
pastatų, 87 transporto priemones, 117 gyvūnų.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus
žmonių elgesys su ugnimi (56 proc.), žolės, ražienų deginimas (14,7 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių
elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5 proc.), krosnių,
židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (4,3
proc.), neatsargus rūkymas (3 proc.). Be to, šiemet užregistruotas 261 padegimas
(2,6 proc.), 135 gaisrai (1,3 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 889
gaisrų (8,8 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiams dar teko
atlikti beveik 2 tūkstančius kitų gelbėjimo darbų. 606 kartus ugniagesiai
gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 495 kartus talkino kitoms
specialiosioms tarnyboms, 230 kartų gelbėjo žmones transporto avarijose bei,
panaudoję specialią įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 70 nukentėjusiųjų
bei ištraukė 45 žuvusius žmones. 163 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko
darbuotis vandenyje ir ant ledo, kur jie išgelbėjo 54 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 12) bei ištraukė 45
skenduolius. Be to, ugniagesiams teko likviduoti 241 cheminį incidentą, 52
kartus rinkti gyvsidabrį, 138 kartus budėti sprogmenų nukenksminimo metu, 16
kartų darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams
pavyko išgelbėti dar 169 gyventojus, iš jų 14 vaikų.
