Nekalti spalvos pokyčiai ir rimti signalai
Išmatų spalvos pokyčiai dažnai sukelia nerimą, tačiau ne visada reiškia rimtą sveikatos sutrikimą. Kartais tamsesnę spalvą lemia suvalgytas maistas ar vartojami maisto papildai. Pavyzdžiui, geležies preparatai, aktyvintoji anglis, didelis kiekis mėlynių ar juodųjų serbentų gali nudažyti išmatas juodai. Tokiu atveju spalva įprastai normalizuojasi per kelias dienas, nustojus vartoti minėtus produktus.
Vis dėlto, medikai pabrėžia, kad yra situacijų, kai juoda spalva tampa pavojingu signalu, kurio ignoruoti negalima. Svarbiausia atkreipti dėmesį ne tik į spalvą, bet ir į konsistenciją bei kitus lydinčius simptomus.
Melena – kraujavimo virškinamajame trakte požymis
Jei išmatos tampa ne tik juodos, bet ir lipnios, blizgios, primenančios degutą bei pasižymi itin nemaloniu, specifiniu kvapu, tai gali būti medicininės būklės, vadinamos melena, požymis. Melena atsiranda dėl kraujavimo viršutinėje virškinamojo trakto dalyje – stemplėje, skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje.
Pasak gastroenterologų, kraujas, keliaudamas virškinamuoju traktu, yra veikiamas skrandžio rūgšties ir fermentų, kurie jį suvirškina ir nudažo juodai. Dažniausios tokio kraujavimo priežastys yra skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, erozinis gastritas ar vaistų sukelti gleivinės pažeidimai.
Kada nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
Gydytojai ragina nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją, jei juodos, deguto konsistencijos išmatos stebimos ilgiau nei dvi dienas arba jas lydi kiti simptomai. Ypač pavojinga laukti, jei jaučiate:
- Bendrą silpnumą ar nuovargį;
- Galvos svaigimą, alpimą;
- Padažnėjusį širdies plakimą;
- Pilvo skausmą ar diskomfortą;
- Išblyškusią odą.
Šie požymiai gali rodyti, kad organizmas netenka nemažo kraujo kiekio. Ypatingą dėmesį į šį simptomą turėtų atkreipti vyresnio amžiaus asmenys, nėščiosios, kūdikiai ir pacientai, vartojantys kraują skystinančius vaistus (antikoaguliantus) ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.
Kaip nustatoma priežastis?
Susidūrus su tokia problema, gydytojas pirmiausia paskirs kraujo tyrimus, siekdamas įvertinti, ar nėra mažakraujystės (anemijos). Taip pat gali būti atliekamas išmatų tyrimas dėl slapto kraujavimo, kuris padeda patvirtinti, kad spalvos pokytis nėra susijęs su mityba.
Įtarus kraujavimą iš viršutinės virškinamojo trakto dalies, dažniausiai atliekamas endoskopinis tyrimas (gastroskopija). Nors kai kurie pacientai šios procedūros prisibijo, ji yra greita ir labai informatyvi, leidžianti gydytojui tiksliai nustatyti kraujavimo šaltinį ir pritaikyti tinkamiausią gydymą. Savalaikė diagnostika yra raktas į sėkmingą problemos sprendimą ir rimtų komplikacijų prevenciją.
