Į mažąją klėtelę sugrįžo vyskupo Antano Baranausko smuikas

Šeštadienį, birželio 29 dieną, į Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus lobyną saugoti perduotas poeto, vyskupo Antano Baranausko smuikas.
Iš Seinų į didžiąją Lietuvą, o po to į JAV patekęs ir galiausiai vėl į Lietuvą sugrįžęs ir relikvija tapęs XVIII amžiuje Vokietijos meistrų pagamintas instrumentas po 120 metų klajonių praturtins „Anykščių šilelio“ autorių menančių daiktų rinkinį. Smuikas bus saugomas A. Baranausko klėtelės gaubto ekspozicijoje.

Šventą valandą Antano Baranausko parašyta ir išniūniuota, be jokių melodijos iškraipymų, giesme „Anykščių šilelis“ pradėjo jau naujojo amžiaus legenda tampantis Anykščių folklorinis ansamblis „Valaukis“ – keliolikos tautiniais drabužiais pasipuošusių balsingų moterų pulkelis. Paskaityta ištrauka iš A. Baranausko jaunystės dienų dienoraščio, kuriame jis trumpai apibrėžia savo santykį su muzika: 1949 metais mokęsis groti klavikordu – mažyčiu senoviniu pianinu, panašiu į klavesiną, kitais metais, būdamas jau penkiolikmetis – smuiku, dar po trejų metų – gitara ir armonika, tačiau pažymėjo, kad nei vieno instrumento gerai neįvaldė.
Vėliau pamėgo fisharmoniją, kuri labai pagelbėjo kuriant giesmes. Po vyskupo mirties Seinuose jo turėti daiktai išsiblaškė: pasiliko vyskupijoje, atiteko keletui artimesnių žmonių.

Legendinis smuikas atiteko kan. Juozui Bylai, grojusiam kontrabosu, altu, giedojusiam choruose, šiek tiek kūrusiam muziką, bendravusiam su garsiu kompozitoriumi Juozu Naujaliu. 1944 metais į Lietuvą besieržiant raudonajai armijai, jis instrumentą perdavė smuikininkui Izidoriui Vasyliūnui (1906–1982), kad šis gelbėtų išsiveždamas į Vakarus.

Vokietijoje, po to Kolumbijoje bei Jungtinėse Amerikos valstijose gyvendamas pabėgėlis iš Lietuvos kartais pagrodavo legendiniu smuiku.
Šis šviesus, darbštus, lietuviškai kultūrai, jos sklaidai pasišventęs žmogus kaip profesionalas grojo įvairiuose orkestruose, mokė muzikos, taip pat leido natų rinkinius, vinilo plokšteles, žadino kuriančius žmones neužsisklęsti, aktyviai susirašinėjo su tautiečiais, kaupė archyvą, rašė straipsnius, net apie 500 jų pateikė Bostone leidžiamai lietuvių enciklopedijai.

Sovietinėje Lietuvoje leidžiamame laikraštyje „Tėvynės balsas“ bene 1966 metais pasirodė žinutė, kurioje užsiminta, kad viename išeivijos lietuvių koncerte I. Vasyliūnas grojo A. Baranauskui priklausiusiu smuiku. Po smuikininko mirties, Lietuvai jau tapus nepriklausoma, jo sūnus Vytenis – Harvardo universitetą baigęs žymus fizikas – nusprendė sugrąžinti į tėvynę tėvo sukauptą instrumentų kolekciją – ją tuoj po 2000 metų per pusbrolį, žinomą violončelininką Augustiną Vasiliauską persiuntė Lietuvos muzikos akademijai. Nors dar tinkamą groti bet kiek apirusį legendinį smuiką restauravo Jonas Trečiokas. Instrumentas pagamintas XVIII amžiaus pabaigoje Vokietijoje meistro Peter Klotz dirbtuvėse, jo korpusas suklijuotas iš Karelijos klevo bei lėtai augusios tankių rievių eglės medienos.

Žinovų nuomone, tai tiesiog geras instrumentas. Laikomas originaliame dėkle, kurio vidus išklotas violetiniu aksomu, įdėtas dar ir pabarzdėlis, smičius bei ryšulėlis atsarginių stygų. Šis smuikas mūsų mieste jau vieną kartą skambėjo Vilniaus kvarteto koncerte prie A. Baranausko klėtelės 2008 metų pavasarį.
Tikėtina, kad nuo šiol kasmet bent jau du kartus juo bus grojama Anykščiuose vykstančiuose koncertuose.

Legendinėje A. Baranausko klėtelėje yra saugomas dar vienas, pasak giminaičių pasakojimų, vyskupui priklausęs smuikas, kurį 1947 metais A. Vienuolis-Žukauskas įsigijo iš poeto giminaičio Balio Pavilonio, gyvenusio Palivarkiečių vienkiemyje, prie Naujųjų Elmininkų. Jį kartu su vyskupo paveikslu ir krėslu jis gavęs iš giminaičio prelato Antano Pavilonio. Tačiau instrumentą nuodugniai ištyrus, specialistams paaiškėjo, kad šis greičiausiai pagamintas jau XX amžiaus pradžioje ir greičiausiai niekada nebuvo patekęs į garsiausio anykštėno rankas. Nors kas bepasakys, ar tai tik graži legenda.

Ta proga iš Miuncheno atvykęs V. Vasiliūnas kartu su pusbroliu A. Vasiliausku smuiką per direktoriaus Antano Verbicko rankas perdavė A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniam muziejui.

Iškilmėse dalyvavo V. Vasyliūno žmona, buvusi Metropoliteno operos Niujorke bei Bavarijos operos Miunchene solistė, operos žvaigždė, muzikos pedagogė Lilija Šukytė (Lilian Sukis), profesorius Algirdas Avižienis, knygos Ipolitas Vasyliūnas, sudarytoja Vytautė Markeliūnienė, keletas muziejininkų, minėtos giesmininkės bei keliolika žingeidžių piliečių.