Apie 50 kilometrų nuo Ukrainos sostinės statoma pilis-miestas, kurio apžiūrėti važiavo Anykščių savivaldybės delegacija, savo dydžiu ir vaizdu turėtų būti toks, koks buvo Kijevas IX amžiuje.
Anykštėnų delegacija, lapkričio pradžioje viešėjusi Ukrainoje, apžiūrėjo, kaip statoma medinė pilis netoli Kijevo. Kitaip tariant, sėmėsi medinių pilių statybos patirties. Anykščių meras Kęstutis Tubis „Anykštai“ sakė, jog jis dėl pilies į Ukrainą vykęs jau antrą kartą, apie pirmąjį jo vizitą skelbta nebuvo, meras į Ukrainą pirmą sykį vyko per savo atostogas. Ši kartą rajono vadovas vežėsi ir Anykščių medinės pilies statybas prižiūrintį savivaldybės administracijos darbuotoją Ramūną Žemaitį. Taip pat į Kijevą vyko ir rangovas Povilas Gurklys bei archeologas dr. Gintautas Zabiela.
Susitiko ir su kolekcininku
Kijeve anykštėnų delegacija susitiko su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Ukrainoje Mariumi Janukoniu ir įgaliotuoju ministru Gvidu Kerušausku. Gido ir tarpininko vaidmenį atliko Kijeve gyvenantis Anykščių krašto garbės ambasadorius Virginijus Strolia.
Oficialiai skelbta, kad anykštėnų viešnagės Ukrainoje tikslas – panagrinėti techninius medinės pilies statybos niuansus, pažiūrėti, ką ukrainiečiai padarė sėkmingai bei iš kokių jų klaidų galima pasimokyti. Tačiau K. Tubis ir kiti į Ukrainą vykę Anykščių pilies statytojai domėjosi ir ukrainietiško objekto „įveiklinimu“, susitiko su Kijeve gyvenančiu kolekcininku Aleksejumi Šeremetjevu. „Anykštai“ K. Tubis dėstė, jog su istorines relikvijas kolekcionuojančiu A. Šeremetjevu kalbėta apie galimybes jo sukauptas vertybes eksponuoti Anykščių pilyje.
Stato miestą
Medinio statinio, kurį anykštėnai Ukrainoje apžiūrėjo, vis dėlto pilimi nedera vadinti – apie 50 kilometrų nuo Kijevo, laukuose, milijonierius Vladimiras Jančenko savo lėšomis stato … miestą. Verslininkas bando atkurti visą IX amžiaus Kijevą. Naujos pilies – miesto teritorija turėtų būti identiška IX amžiaus Kijevui. Tuomet Kijevo Rusios sostinė užėmė apie 10 hektarų. V. Jančenko konsultuodamasis su mokslininkais bando suręsti kompleksą statinių, kurie savo išvaizda būtų kiek įmanoma artimesni IX amžiui, Kijevo Rusios ankstyvajam laikotarpiui. Slavų valstybė Kijevo Rusia su sotine Kijevu egzistavo IX-XIII amžiuje, klestėjimo laiku Kijevo kunigaikščiai buvo užkariavę didžiąją dalį europinės Rusijos teritorijos.
Dr. G. Zabiela po viešnagės Ukrainoje „Anykštai“ pasakojo, kad V. Jančenko ketina suręsti 1,5 km ilgio medinę sieną, o šia siena aptvertoje teritorijoje pastatyti 200-300 pastatų – tiek, kiek jų buvo IX amžiaus Kijeve. Kol kas sienos ilgis – 300 metrų, o ir vidinės teritorijos pastatų statybos tik pradėtos. Tačiau mokslininkas aiškino, kad jau nuo 2009 metų miestas-pilis priima lankytojus. „Anykštos” paklaustas, ar Ukrainoje išdygo savotiškas mūsiškių Rumšiškių analogas, dr.G. Zabiela sakė: „Rumšiškės – tipiškas skansenas, atviro oro muziejus. Neoriginalioje vietoje, bet originalūs statiniai perkelti. Ukrainiečių pilyje – originalo nėra. Naujas naujoje vietoje, remiantis prieinamomis mokslinėmis žiniomis, statomi nauji pastatai. Rumšiškės – muziejus, o ten lyg multifunkcinis centras – ir maitinimo įstaigėlės, ir šventės vyksta. Ten žmogus gali visą dieną ar net daugiau laiko praleisti.“ Archeologas dėstė, jog išvydus ukrainiečių statinį, ji apėmė dvejopas jausmas. „Jausmas nei šioks, nei toks… Ten tik pradžia. Bet galima įsivaizduoti, kaip tai galėjo būti. Kažkoks didingumas atsiranda, sunkiai nusakomas dalykas, įspūdis, kurio neperteikia nuotraukos“, – sakė dr.G. Zabiela.
Šeimyniškėlių piliakalnį
niokoti galima, nes jis ištirtas
Dr. G. Zabielą statant Anykščių medinę pilį kaip konsultantą samdo statybų rangovas – Povilo Gurklio firma. Mokslininkas sakė, kad jis stebi, ar statybininkai iš Šeimyniškėlių piliakalnio dar ko vertingo neiškas, bei prireikus konsultuoja statybininkus istoriniais klausimais.
Mūsiškės pilies statybos nuo Kijevo pilies ar nuo kaimyninėje Latvijoje Tervetėje pastatytos medinės pilies pirmiausia skiriasi tuo, kad Šeimyniškėlių piliakalnis – istorinė vieta, archeologinis paminklas. Dr. G.Zabiela kalbėjo, kad Šeimyniškėlių piliakalnis yra vienintelis iki galo ištirtas piliakalnis Baltijos valstybėse. Pasak mokslininko, net ir per ateinančius dešimt metų vargu ar Baltijos valstybėse atsiras kitas visiškai ištyrinėtas piliakalnis. Šis niuansas suteikė ir moralinę, ir juridinę galimybę statyti pastatus ant Šeimyniškėlių piliakalnio. Mokslininko nuomone, pilies statybos autentiškoje vietoje turi ir savus pliusus, ir savus minusus. Kijevo muliažas, pasak jo, statomas „kitoje, neautentiškoje aplinkoje, įneša holivudiško elemento“. Viskas gražu, bet kažkur kitur. Tačiau statyba autentiškoje vietoje – nelyginamai kruopštesnė.“ Pagaliau akivaizdus niuansas, jog pilį statant ten, kur ji stovėjo viduramžiais, neišvengiamai pasirinkta gera vieta, mat Mindaugas ir jo kompanija pilis statė ne ten, kur gavo žemės, o kruopščiai rinkdamiesi geriausius variantus.
Beje, dr. G.Zabielos teigimu, dabartinis Šeimyniškėlių piliakalnio vaizdas kiek skiriasi nuo autentiško. „Originalus piliakalnis buvo statesniais šlaitais, bet kai sakiau, kad ant jo reikia užpilti žemių – niekas nesupranta. Tačiau juk žemės buvo nuartos“, – tvirtino archeologas.
Senieji amatai jau nusibodo
Meras K. Tubis „Anykštai“ sakė, kad kijeviečiui V. Jančenkai pilies-miesto statybose talkina bent šeši profesoriai. Tiesa, dr.G.Zabiela aiškino, kad naujosiose Kijevo statybose senovę tiksliai atkartoti yra sudėtinga, mat archeologiškai ištirtos „senojo Kijevo tik procentų dalys“.
Ir rajono vadovas, ir mokslininkas, kalbėdami apie Šeimyniškėlių pilies ateitį, dėstė, kad suręsti medinį statinį yra tik dalis darbo. „Pastatyti nėra pats sunkiausias dalykas – reikia tik pinigų turėti, o toliau kas? Esu važinėjęs ir matęs panašius objektus ir Rytuose, ir Vakaruose. Kas turi būti juose? Nepaisant to, kad pasaulis platus, daugelis dalykų jau atrasti, išrasti ir parodyti. Lietuvoje yra 20-30 vietų, kur per šventes demonstruojami senoviniai amatai – puodai žiedžiami, monetos kalamos. Kai tai buvo nauja, žmonės domėjosi, dabar tai nebėra labai patrauklu, tai jau įprastas dalykas. Jei eisime šituo keliu, nieko stulbinančio nesukursim ir bus atitinkamų problemų. Tad dabar vyksta kitų kelių paieška“, – aiškino dr.G. Zabiela. Jis sakė, kad kaip mokslininkas, norėtų, jog Šeimyniškėlių pilis pirmiausiai tarnautų edukacijai, tačiau tuo pačiu pridūrė, kad net ir solidžiausiuose pasaulio muziejuose yra ir „popso“.
Pilies sąmata nėra žinoma
Galima nuspėti, kad vienas iš anykštėnų komandiruotės į Kijevą tikslų buvo išsiaiškinti, kaip gali veikti nebaigta statyti pilis. Mūsiškės pilies statybos suplanuotos etapais. Pirmojo etapo darbus Anykščių rajono biudžeto lėšomis atlieka kupiškėno P. Gurklio įmonė. Šios sutarties vertė – 308 tūkst. 558 eurai. Iki kitų metų lapkričio mėnesio planuojama pastatyti du pilies bokštus ir dalį gynybinės tvoros.
Tolesnėms pilies statyboms viliamasi gauti projektinių lėšų. Matyt, nuo pinigų „iš šalies“ galimo srauto priklausys ir pilies statybos tempai, ir jos masteliai, taigi ir galutinė sąmata. Pilies apstatymas, ypač jei bus bandoma ieškoti istorinių relikvijų, taip pat brangus malonumas. Kiek iš viso gali kainuoti Anykščių pilies statybos, infrastruktūra, įranga ir eksponatai, nėra kalbama.
Anykščių pilis, ją lyginant su Kijevo ir Tervetės panašaus pobūdžio statiniais, turės ne tik autentiškos vietos, bet ir autentiškos nuosavybės privalumą. Kijevo ir Tervetės pilys yra privačios, o mūsiškė bus valstybinė, taigi tokios pačios nuosavybės formos kaip viduramžiais…
