Jubiliejinis bėgimas Šimonių girioje

Praeitą šeštadienį, spalio 14-ąją, svėdasietiškame Šimonių girios pakraštyje, šalia Priepado ežero, įvyko jau dešimtasis tradicinis pagarbaus atminimo bėgimo festivalis „Algimanto apygardos partizanų kovos takais“, kuriame dalyvavo gerokai daugiau nei šimtas bėgikų iš visos šalies ir užsienio.
Oras buvo puikus, nuotaika nuostabi, dalyviai praleido laiką smagiai: sportavo, bendravo, istoriją pažino, šauliška koše stiprinosi, ežere maudėsi ir net grybavo.

Pačioje pradžioje, kaip Svėdasų krašto atstovui bei istorijos tyrinėtojui, žodį teko tarti man. Plazdant Aukštaitijos vėliavai, pakviečiau pradžioje sugiedoti Lietuvos himną, prisiminiau keletą svarbesnių pokario įvykių Šimonių girioje, pažymėdamas, kad svarbiausia mums – prisiminti mūšius, kuriuose nugalėjome. Kaip kad sumanaus kario, Algimanto apygardos vado Antano Starkaus-Montės vadovaujamą antpuolį prieš per girią į Šimonis važiavusius sovietinius karius. Išmaniai pasalą surengę lietuviai nukovė kelis aukšto rango karininkus ir keletą eilinių kareivių. Prisimintos ir tragiškos 1949 metų spalio bei lapkričio pradžios dienos, kuomet žuvo daug girios bunkeriuose besiglaudusių partizanų. Tradiciškai bėgimo šventė vyksta prie buvusios Algimanto apygardos vadavietės bunkerio. Už tėvynės laisvę kautynėse žuvusių, kalėjimuose mirusių visų laikų kovotojų atminimas pagerbtas tylios maldos minute. Palinkėta savo širdžių šilumą, didžių darbų ir žygių prakaitą sūrų aukoti tėvynei Lietuvai, teisingumo pergalei ir tvariai taikai.
Kaip įprasta, bėgikai varžėsi mažojoje 1,5 kilometro ir didžiojoje 7,7 kilometro rungtyse. Trumpajame bėgime nugalėtojais tapo: mergaičių grupėje – Erika Adomaitytė iš Svėdasų, distanciją įveikusi per 6,40 minutės, antroji Morta Pupkytė iš Troškūnų (6,45), trečioji Viktorija Šablinskaitė (6,53). Tarp berniukų: Mantas Balčiūnas (5,21), Karolis Dekis (6,48), Martynas Juchno (6,50). Didžiajame bėgime iš moterų pirmoji finišavo įtemptoje kovoje visas priešininkes aplenkusi Lina Vasiljevienė iš Ignalinos (31,40), iš paskos – vilnietės Eglė Vaitulevičiūtė (32,30) ir Gabrielė Garbauskaitė (34,46); pirmasis iš vyrų atbėgo patyręs bėgikas, panevėžietis Remigijus Zalumskis (30,11), kitas dvi prizines vietas iškovojo vilniečiai Valdemaras Milkus (30,35) ir Aleksejus Brazauskas (33,52).
Visi dalyviai apdovanoti atminimo medaliais, prizininkai ypatingais medaliais, taurėmis ir vertingomis dovanomis – knygomis apie partizaninį judėjimą. Stiprintasi gardžia šauliška koše, kurią virė Utenos pulkininko Prano Saladžiaus 9-os šaulių rinktinės vadė Asta Tidikienė su pagalbininkais. Bėgime dalyvavo daug šaulių sąjungos narių, ypač gausiai garbės šaulio Valdo Juodkos vedami sportininkai iš Utenos Žalčio kuopos. Gausiausios komandos taurę pelnė mokytojos Reginos Žvirblienės sutelkti svėdasiškiai – net 24 smagūs Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos mokinukai. Vyriausio dalyvio prizu jau kelinti metai iš eilės apdovanotas Vytautas Žemelis iš Pasvalio, jauniausias dalyvis – šešerių metų kupiškėnas Justas Tumelionis. Dalyvavo ir ilgų distancijų bėgimo legenda, Europos meistrų žaidynių Suomijoje čempionas Valdas Skliaustys iš Surdegio. Į bėgimą buvo užsiregistravę net 150 bėgikų, dalyvavo šiek tiek mažiau, ir šiais metais šventė buvo ne tik respublikinė, bet ir tarptautinė, dalyvavo Vilniaus universitete studijuojantys: Monnier Louise iš Prancūzijos ir Robin Van Ginkel iš Italijos. Kadangi oras buvo labai šiltas, keletas bėgikų gaivinosi ežere, pirmoji niurktelėjo karininke būti svajojanti moksleivė iš sostinės Diana Saukaitytė. Grybavimo instinktu apdovanoti suuodė, kad aplinkui apsčiai grybų, kai kas prisirovė puikiausių baravykų.
Šiemet pagrindiniu organizatoriumi buvo jau ne Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“, bet Anykščių kūno kultūros ir sporto centras, vadovaujant jo direktoriui Arvydui Krikščiūnui. Tačiau nemažai pagelbėjo ir keli fizinio lavinimo mokytojai iš Vilniaus. Šio bėgimo festivalio krikštatėvis ir ilgametis bei svarbiausias rengėjas Vladas Pajarskas džiaugėsi, kad jubiliejinis bėgimas sutelkė daugiau dalyvių nei bet kada iki tol, tad smagu, kad renginys ne blėsta, bet plečiasi ir, tikėtina, įgaus naujų, vis patrauklesnių formų.
Tikimasi, kad bėgimo festivalis bus įtrauktas į tradicinių Anykščių rajono kultūrinių renginių sąrašą ir sulauks dar didesnio dėmesio bei finansinės paramos. Juk pilietinis bei patriotinis ugdymas šiais neramiais laikais svarbus kaip niekad.