Penktadienį Vilniuje prasidedanti tradicinė Kaziuko mugė, kaip įprasta, šurmuliuos Gedimino prospekte ir aplinkinėse gatvėse.
Prekybininkai, kurių palapines surikiavus vieną šalia kitos nusidriektų maždaug 4,5 km ilgio eilė, tikisi, kad šiemet bus geras oras, į mugę ateis daugiau žmonių.
Daugelis žada pernai šoktelėjusių kainų nedidinti arba didinti nedaug.
Dainų šventės motyvai
Tradiciškai Kaziuko mugė prasidės penktadienį 14 val. – iš Nepriklausomybės aikštės link Katedros aikštės patrauks amatininkų ir kitų mugės dalyvių eisena su Šv. Kazimieru priešakyje. 15 val. Katedros aikštėje įvyks šventinis mugės atidarymo koncertas.
Vilniaus mero Valdo Benkunsko teigimu, šiemet mugė tampa ne tik pavasario, bet ir šimtmetį mininčios Dainų šventės šaukliu.
Mugėje bus galima išvysti lietuvių liaudies dainose dažnai apdainuojamą porą – tris metrus siekiančias specialiai mugei sukurtas Mergelės ir Bernelio gatvės lėles. Pasak mugės režisierės Justinos Ramoškienės, su lėlėmis pasilabinti bus galima senamiesčio gatvėse, o drąsiausieji galės kartu pašokti.
Šių metų mugės naujiena – Smagurių kiemas Lukiškių aikštėje: į Kaziuko mugės kulinarinę virtuvę tilps daugiau nei 140 prekybininkų iš Lietuvos bei kaimyninių šalių.
Anot organizatorių, šiemet mugėje dalyvaus daugiau nei 800 įvairių prekių ir per 400 maisto prekeivių, veiks 13 lauko kavinių, be to, šiemet prekiaus ir ukrainiečių amatininkai.
Simboliškai bus palaikomi šalį ginantys kovotojai. Šalia Katedros aikštės esančiame Odminių skverelyje klegės „Laisvės paukščiai“, kuriuos paleisti ragins pagalbą į Lietuvą atvykstantiems karo pabėgėliams kuruojanti organizacija „Stiprūs kartu“ ir „Pakruojo dvaras“.
Jie kvies kurti inkilus, juos įsigyti, o surinktos lėšos bus skirtos Lietuvoje gaminamiems saugaus kario paketams. Padovanoti grįžtantiems paukščiams namus, o Ukrainai – sparnus bus galima ir aukcione, kuris vyks sekmadienį 12.30 val. Katedros aikštėje.
Mugės dienomis Vilniaus centre ir senamiestyje bus ribojamas eismas, keisis viešojo transporto judėjimas.
Prekybininkai kainų nemažins, tikisi gerų emocijų
Mugės išvakarėse BNS kalbinti prekybininkai abejojo, ar jų apyvarta šiemet bus didesnė nei pernai, kai padidintos kainos nesumažino pirkimų. Vieni teigė dar kelsiantys kainas, bet nedaug, kiti žadėjo visų pirma dairytis, kiek prašys konkurentai, o jau tada spręsti, ar jas koreguoti.
Tėvų keptus riestainius iš Kėdainių į Vilnių atvešiantys Santra ir Julius Piliokai BNS teigė, kad šiemet atgabens daugiau riestainių nes pernai visi buvo išgraibstyti iki šeštadienio pietų.
„Kaina žmonėms nerūpėjo, nors pernai vienu euru maišelį branginome. Šiemet kaina išliks tokia pati, nebent iki 20 centų pakelsime“, – žadėjo Santra.
„Atvešime 15 tūkst. riestainių, bus po septynis maišelyje. Vadinasi, daugiau negu du tūkstančiai mugės lankytojų įsigis“, – pridūrė Julius.
Žvakių iš bičių, kurias kaime augina uošviai, gamintoja Rita Račkauskaitė žadėjo kainas padidinti šiek tiek, nes praėjusiais metais pirmą kartą atvykusi į mugę patyrė nuostolių.
„Pernai pailgas, neišcackavotas žvakeles greit išpirko, matyt, daugiausia krikštynoms, laidotuvėms, ir likau su mažytėmis: kankorėžiukais, gėlėmis, angeliukais. Net siūlų ričių niekas nepirko. Šiemet vėl atsivešiu, kas liko nuo pernai. Labiau kreipsiu dėmesį į kitus prekeivius – po kiek ima. Šiemet nebegaliu rizikuoti ir nuostolių vėl parsivežti“, – BNS pasakojo moteris.
Tuo metu medinius padėklus, šaukštus, pjaustymo lenteles ir kitus virtuvės rakandus siūlysiantis 69-erių Leonardas Vaišvila iš Telšių rajono sakė, kad ši mugė bus pirmoji, tačiau tikisi ir geros prekybos, ir linksmos nuotaikos, ir akis paganyti.
„Visada lieku namuose, ūkio saugoti, o šeima po muges važinėja. Pirmadienį dukra susilaukė dvynukių, nebegali prekiauti – su vyru lieka namuose, o aš su žmona imsimės prekybos. Už šešis dirbsime. Jeigu iki 30 padėklų, kurie yra brangiausi – nuo 30 iki 52 eurų – parduosime, bus labai gerai – atsipirks prekybos vietos kaina, maistas, kelionė ir dovanos už nakvynes. Žmona dar nori šaukštų šaukštelių parduoti, lentelių pjaustyti. Dar visokių smulkmenų. Kad tik oras būtų geras, kad kuo daugiau žmonių ateitų“, – BNS kalbėjo meistras.
Garsios Vilniaus verbų rišėjos Stanislavos Rynkevič dukra Renata BNS tikino, kad mugėje labiausiai laukia „teigiamų emocijų ir įvertinimų dozę“ parodžius mugės lankytojams naujoves, nes tai skatina nesustoti.
„Šiais metais rodom tam tikrus šlamučius, kurių Lietuvoje nebuvo ir niekas neaugino. Pabandėme. Pavyko išauginti ir įkomponavome į verbas. Norisi parodyti, kaip transformuojasi verbos – spalvos, tekstūros, formos“, – pasakojo R. Rynkevičiūtė, verbas pardavinėsianti po 7 ir daugiau eurų.
Ji pabrėžė, kad mugėje pamato vis mažiau kitų verbų pynėjų: „Mažiau tuo amatu užsiima, vieni miršta, kiti veiklas keičia“.
Virtuali mugė vos rusena
Svetainės craftson.lt (arba kaziukomuge.lt) savininkas Renaldas Gražys BNS teigė, kad virtualios prekybos aktyvumas nedidėja –– 2021-aisiais svetainė neoficialiai vadinta internetine Kaziuko muge, nes dėl koronaviruso pandemijos buvo atšaukta tradicinė Kaziuko mugė.
Jis pripažįsta, kad svetainės dabar negalima vadinti virtualiu Kaziuku – dauguma parduotuvių iš platformos nepasitraukė, liko net ir tos, kurios taip ir nesulaukė nė vieno pirkėjo.
„Labiau (pirkimai – BNS) atgyja prieš Kalėdas. Prieš Kaziuką kažkokio didelio suaktyvėjimo nejaučiame. Nes visi eina į gyvą Kaziuką. Bet šioks toks judėjimas vyksta“, – teigė R. Gražys.
Tačiau svetainės savininkas neketina jos uždaryti: „Dalis smulkiųjų amatininkų, namudininkų tik ten turi elektronines parduotuves“.
Pasak jo, pernai kovą svetainėje atlikti 74 užsakymai ir įsigyti 139 daiktai. 2023-ųjų gruodį prekyba buvo aktyviausia – 143 užsakymų, įsigyta 270 prekių.
R. Gražys pripažįsta turintis planų svetainei skirti daugiau dėmesio – ją atnaujinti, kad reprezentuotų meistrų ir kūrėjų išskirtinius darbus, o ne masinę gamybą.
„Ten turėtų būti kito lygio ir meistriškumo autorių darbai, tautinio paveldo“, – svarstė jis.
R. Gražys teigė matantis ir didelių užsakymų, ypač iš užsienio, tačiau nežino, ar sandoriai galų gale įvyko – virto realiais pardavimais, ar jie padėjo amatininkams finansiškai sustiprėti.
Kaziuko mugė Vilniuje vyksta kelis šimtus metų. Spėjama, kad jos ištakos siekia 1604 metus, kai vilniečių eitynės pasitiko iš Romos atvežtą popiežiaus pašventintą karalaičio Kazimiero vėliavą.
