Svarstoma galimybė sujungti vienoje apskrityje arba apygardoje esančius apylinkės teismus į vieną juridinį vienetą, dabartinius apylinkės teismus paverčiant jo skyriais. Taip pat ketinama steigti naują kanclerio pareigybę, kuris tvarkytų teismo finansus, ūkio, administracinius reikalus. Svarstoma galimybė sujungti vienoje apskrityje arba apygardoje esančius
apylinkės teismus į vieną juridinį vienetą, dabartinius apylinkės
teismus paverčiant jo skyriais. Taip pat ketinama steigti naują
kanclerio pareigybę, kuris tvarkytų teismo finansus, ūkio,
administracinius reikalus.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo
Juliaus Sabatausko, apylinkės teismų sujungimas į vieną juridinį
vienetą pagal apskritis leistų sutaupyti nuo 0,5 mln. iki į 5 mln. litų
kasmet, sujungus pagal apygardas būtų sutaupyta dar daugiau.
"Didelių finansinių investicijų tai nepareikalautų, atvirkščiai, tai
leistų sutaupyti, nes tada nebereikėtų 10 buhalterių vietoj vieno,
nebereikėtų 10 žmonių, kurie užsiiminėja personalo klausimais ir
panašiai", – aiškino J. Sabatauskas antradienį po susitikimo su
Prezidentu Valdu Adamkumi.
Pasak jo, dabar rajonų centruose
esantys teismai taptų apylinkės teismo skyriais, kiekvienas juridinis
asmuo – apylinkės teismas turėtų savo kanclerį, kuris perimtų ūkines,
administracines, finansines funkcijas, už kurias dabar yra atsakingas
teismo pirmininkas.
J. Sabatausko teigimu, pertvarka būtų
naudinga ir gyventojams. "Pavyzdžiui, Vilniaus mieste po vienu stogu
glaudžiasi trys apylinkės teismai, juose – trys langeliai. Žmogus
atneša ieškinį, o po to paaiškėja, kad jį atidavė ne tam teismui, ir
vėl iš viskas iš naujo. To neturi būti", – sakė Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas.
Anot jo, toks
administracinis pakeitimas leistų teisėjams labiau specializuotis
konkrečiose bylose, išaugtų nagrinėjimo kokybė, paspartėtų procesas.
"Dabar mažame apylinkės teisme 5-7 teisėjai sprendžia ir baudžiamąsias,
ir civilines, ir administracinių teisės pažeidimų bylas. Reformavus
struktūrą teisėjams iš mažesnio skyriaus galėtų atvykti į pagalbą
kolegos iš didesnio miesto", – sakė J. Sabatauskas.
Pasak jo,
tokia pertvarka galėtų būti įvykdyta labai greitai, tam tereikia
politinės valios. Anot J. Sabatausko, tam būtų galima remtis jau
sėkmingai įvykdytomis panašiomis administracinėmis reformomis
Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Muitinės departamente, taip pat
užsienio šalių, ypač Danijos, Estijos patirtimi.
Anot J.
Sabatausko, tam, kad būtų sujungti teismai, reikia keisti įstatymą, tuo
tarpu kanclerio pareigybė jau yra įtvirtinta teisės aktais. Tačiau
teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus manymu, esant dabartiniam
suskirstymui kiekvienam apylinkės teisme įdarbinti po kanclerį – per
didelė prabanga.
Teisingumo ministras teigė esąs numatęs ir
kitų teismų veiklos pakeitimų. R. Šimašius jau penktadienį ketina
Teisėjų tarybos prašyti pateikti pasiūlymus, kokias teismams nebūdingas
funkcijas būtų galima sumažinti, kad jie galėtų efektyviau, greičiau
nagrinėti ginčus.
Ministras taip pat teigė ketinantis didesnį
dėmesį elektroninių iniciatyvų realizavimui, taip pat tam, kad būtų
pradėta taikyti dar viena naujovė – teismo posėdžio įrašymas. Pagal
įstatymą, teismo posėdžiai turėtų būti pradėti įrašinėti nuo 2010 metų
liepos.
Šią idėją labai palaiko Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Pasak jo, tai padėtų ne tik
kokybiškiau fiksuoti posėdį, nes fiziškai sekretorė ne visada spėja
viską konspektuoti, bet ir būtų puiki drausminanti priemonė.
"Ne paslaptis, kad kartais pasitaiko ir nemandagaus, neetiško elgesio
su advokatais, bylos dalyviais. Žmogus sprendžia apie teismą ne vien iš
sprendimo, bet ir iš to, kaip elgiamasi su juo. Įrašas leistų
nuspręsti, ar žmogus tinkamai buvo aptarnautas teisme", – teigė teisėjo
ir advokato darbo praktikos turėjęs S. Šedbaras.
Per susitikimą
Prezidentas informavo Seimo narius, kad artimiausiu metu teiks naujas
Teismų įstatymo pataisas, kurios leistų vykdyti aktyvesnę teismų vadovų
rotaciją, paspartintų teisėjų atrankos procesą.
Kaip Eltai sakė
šalies vadovo patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, šiuo metu
teisėjų atranka kartais trunka net iki pusės metų. Siekiant ją
sutrumpinti ketinama optimizuoti besidubliuojančias teisėjų atranką
atliekančių institucijų funkcijas, taip pat supaprastinti šaukimo į
atranką tvarką, numatyti atlygį šiuo metu visuomeniniais pagrindais
vertinimo komisijose dirbantiems visuomenės atstovams.
Per
susitikimą su parlamentarais Valdas Adamkus teigė labiausiai
stokojantis visuomenės pasitikėjimo teismais, kurio siekė siūlydamas
Teismų įstatymo pakeitimus.
Darbo grupę, kuri per vienus metus
parengė naują Teismų įstatymo redakciją, V. Adamkus sudarė 2005 metais.
Ekspertų parengtos ir valstybės vadovo pateiktos Seimui pataisos turėjo
padėti užtikrinti skaidresnę ir viešesnę teismų veiklą, jomis buvo
siekiama įtvirtinti vieningus ir reiklius atrankos kriterijus teisėjams
bei teismų vadovų rotaciją.
Prezidento pateiktas projektas buvo
plačiai aptarinėjamas, bet praėjusios kadencijos Seimas nepriėjo prie
bendro sutarimo priimti šią naują įstatymo redakciją. Tačiau dauguma
valstybės vadovo pateiktų pataisų buvo priimta keičiant atskiras
įstatymo nuostatas.