Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones didinti kibernetiniam saugumui.
Tarp pluošto priemonių numatytas finansavimas regioninio kibernetinio saugumo centro Kaune kūrimui, taip pat planuojama diegti modernias perspėjimo sistemas kritinės infrastruktūros objektuose.
Šiuo planu įgyvendinama anksčiau patvirtinta Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija.
Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas BNS sakė, kad Kibernetinio saugumo centro kūrimas Kaune yra „kūrimo fazėje“.
Plane numatyta 2019 metais kartu su Jungtinėmis Valstijomis kuriamam centrui skirti beveik 1,3 mln. eurų, bet jis tikriausiai bus patikslintas, pakeičiant datą į 2020 metus.
„Viskas priklauso nuo statybos darbų, bet pats pastatas nėra sudėtingas. Mes turime tokį tikslą, kad 2020 metų pabaigoje tas centras veiktų“, – sakė J. Skardinskas.
Lietuvos pareigūnai derasi su amerikiečiais dėl galimybės, kad centre dirbtų JAV Pensilvanijos gvardijos kibernetinio saugumo specialistai. Amerikiečiai taip pat turėtų pateikti dalį įrangos.
Pagal planą, naujasis centras Kaune veiktų kaip Nacionalinio kibernetinio saugumo centro padalinys, iš čia taip pat galėtų būti valdomos ir Lietuvos iniciatyva planuojamos kurti ES greitojo reagavimo kibernetinės pajėgos.
„Mes norėtumėme įtraukti kuo daugiau šalių“, – teigė Krašto apsaugos ministerijos atstovas.
„Mes esame regionas, kuriam yra būdingos tam tikros grėsmės, tam tikri veikėjai ir norime, kad tos bendradarbiaujančios šalys galėtų realiu laiku matyti, kokios tai grėsmės, kaip su jomis kovoti, nes tos grėsmės vėliau gali atsidurti kituose regionuose“, – pridūrė jis.
Priemonių plane taip pat numatyta 2019 – 2021 metais skirti 430 tūkst. eurų kurti išankstinio perspėjimo sistemas, jos siųstų signalus kritinės infrastruktūros valdytojams apie galimas kibernetines atakas.
Pasak J. Skardinsko, Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre mokslininkai jau šiuo metu kuria tokias sistemas, jos veiktų dirbtinio intelekto pagalba.
Šias sistemas planuojama pagaminti ir įdiegti per penkerius – šešerius metus.
„Pagal tam tikrus indikatorius, analizuojant srauto metaduomenis galima nustatyti, kad tinkle vyksta jam nebūdinga veikla. Tada jau galima giliau pasižiūrėti, kas ir kodėl“, – kalbėjo specialistas.
„Dirbtinis intelektas padės tai daryti greičiau – jo paskirtis ir yra daryti tai greičiau nei žmogus“, – teigė jis.
Konkretus valstybės kritinės infrastruktūros sąrašas yra įslaptintas, jis apima valstybinius ir privačius energetikos, finansų sistemos, transporto, komunikacijų ir kitų sektorių IT sistemų valdytojus.
Valdžia taip pat planuoja kitąmet numatyti beveik pusę milijono eurų kuriamam kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų batalionui, kad šis galėtų įsigyti kibernetinės gynybos priemonių.
Konkrečios įrangos Krašto apsaugos ministerija nedetalizuoja, nes tai įslaptinta informacija.
Kibernetinio saugumo pareigūnai sako, kad Lietuvoje daugiausiai veikiama prieš valstybės institucijas ir energetikos sektorių.
