Konstantinas Sirvydas formavo tautos lietuvišką kalbinį pasaulį

Lietuvoje minint Seimo paskelbtus Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus baroko literatūros metus, Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje rugsėjo 18 dieną įvyko renginių ciklo „Valandos su baroko literatūros kūrėju Konstantinu Sirvydu“ pirmasis renginys. Šiame Anykščių menų centro su partneriais iniciatyva organizuotame renginyje pagrindinį žodį tarė K. Sirvydo barokinės išminties tyrinėtojas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Darius Kuolys.
Prieš K. Sirvydui skirtą kultūros valandą Šv. Jonų bažnyčioje dr. Darius Kuolys apmąstė Sirvydo kūrybos svarbą ir vertę dabarties kultūrinio vertinimo kontraversijose, atskleisdamas ypatingą jo kūrybos, idėjų ir asmenybės reikšmę.
Taip pat skelbiame savaitgalyje Anykščiuose ir Dabužiuose vyksiančių Sirvydui skirtų renginių programą.

Darius Kuolys:

„Viešąją nuomonę formuojantiems ekspertams neigiant senojo Vilniaus lietuviškumą, anykštėnai kviečia vilniečius šv. Jonų bažnyčioje prisiminti Konstantiną Sirvydą – lietuviškame Vilniuje gyvenusį, lietuvišką Vilnių ir Lietuvą kūrusį.
Būtent Sirvydas, jo darbai, buvo tas tiltas, sujungęs XVI amžiaus lietuvių intelektualus Abraomą Kulvietį, Martyną Mažvydą, Mikalojų Daukšą su XIX šimtmečio lietuvių kultūros kūrėjais Simonu Daukantu, Dionizu Poška, Simonu Stanevičiumi – taigi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respubliką su modernia Lietuva.
Būtent Sirvydas tęsė Daukšos ir Merkelio Giedraičio lietuviškos Lietuvos programą.
Apie 1620-uosius Vilniaus universiteto spaustuvėje išleistas, vėliau pertvarkytas ir 1631-aisiais perleistas, netrukus – 1642 ir 1677 m. vėl pakartotas, pagaliau dar ir 1713-aisiais išspausdintas Sirvydo lietuvių kalbos žodynas su lotyniškų ir lenkiškų žodžių atitikmenis normino ir tobulino lietuvių kalbą – darė ją tinkamą vartoti visose visuomenės gyvenimo srityse. Lietuvių kalba čia iškyla ne tik kaip valstiečių žemdirbių, bet ir kaip intelektualinio bei politinio gyvenimo kalba, kuria galima ir dera svarstyti filosofijos, teologijos, politikos klausimus.

Palyginę Sirvydo žodyno skirtingų metų leidimus, pamatysime, kaip stropiai to meto intelektualai formavo tautos lietuvišką kalbinį pasaulį.
Atkreipkime dėmesį vien į politinį žodyną. Jau 1620-ųjų leidime pateikiamos lietuviškos sąvokos valstybei ir jos skirtingoms formoms, svarbiausioms valstybinėms institucijoms ir pareigybėms, administraciniams vienetams įvardyti: karalystė; kunigystė (kunigaikštystė); valdžiojimas, viešpatystė (valstybė, valdovo valda); bendrystė, visiškystė, visatinė (respublika); sueiga (seimas); susiėjimas (seimelis); Karalius; Karalienė; Karaliūnas (karalaitis); karalyčia (karalaitė); Kunigaikštis; Kanclerius; hetmanas, kariavedys (etmonas); vaivada; skarbo ažuveizdėtojas (iždininkas); pylėjas (taurininkas); sekretorius; vaitas; ažuveizdėtojas (seniūnas); tiesastatys (įstatymų davėjas, leidėjas); vaivadystė (vaivadija); šalis (pavietas); vaitystė (vaito administruojama teritorija); ažuveizdystė, starostystė (seniūnija).
1642-aisiais pasirodžiusiame, Jono Jaknavičiaus redaguotame, leidime ne viena politinė sąvoka tikslinama, lietuvinama, atsisakoma dalies sinonimų, pats politinis žodynas reikšmingai išplečiamas. Respublika vadinama tik vienu žodžiu – Visotimė (beje, taip pat siūloma vadinti ir visuomenę, bendruomenę: Pospolitość / Communitas, universitas, unum corpus / Visotimė), etmonas – tik Kariavedys, seniūnija – tik Ažuvazda. Seimas jau vadinamas Susiėjimu iš karalystės, seimelis – Susiėjimu iš šalių (pavietų), iždininkas – Ažuveizdėtoju pinigų visotimės, taurininkas – paragautoju gėrimo ir valgyklos (valgio). Pateikiami ir 1620-ųjų leidime nebuvę kitų valstybinių institucijų bei pareigūnų lietuviški pavadinimai: Senotas (senatas); Senotaras (senatorius); tribunalas (tribunolas, aukščiausias teismas); žirginykas, žirginyčios valdžiotojas (žirgininkas); Vietinykas valgyklanešio (stalininkas). Atsiranda anksčiau nebuvę lietuviški žodžiai: laisvė (pakeitė liuosybę, valnystę); įstatymas (pakeitė tiesą); ženklas, žymė karalystės, bajorystės (pakeitė herbą).

Duodamas ir LDK herbo Vyčio lietuviškas pavadinimas – Vaikytojas. Pateikiama net „gero politiko“, „gero respublikos tvarkytojo“ sąvoka: Polityk dobry / Vir administrandae Reipublicae peritus civilis / Geras ažuveizdėtojas visotimos. Duodamas lietuviškas įstatymų leidėjo pavadinimas: Prawodawca / Legis lator, dator, scriptor legum / Tiesastatys, tiesadavys.
Iš visumos išsiskiria 1642-ųjų leidime išplėtotas žodynas, skirtas kultūros dalykams, knygos, raštijos pasauliui įvardinti:
Knyginyčia, knyginė kamara (biblioteka); Tavoras knyginis (knygynas); pardavėjas knygų; Knygų apdarytojas (knygrišys); Knygos tiesų, veikalų (teisės aktų knygos); Metinės knygos (metraštis, kronika); Knygos nuotartinės (gėdingos, nešvankios knygos, paskviliai); Rašytojas (ir raštininkas, ir knygų rašytojas); Historijos rašytojas, historiarašys (istorikas), Giesmė Kareivių (karo daina); Nuliūdusi giesmė (trėnas).

Atrasime ir į lietuvių kalbą išverstus lotyniškus terminus traditio – padavimas; artes liberales – išleistiniai, mokslai viežlivi (laisvieji mokslai, menai) ir net parasita ars – Mokslas pilnapenybos (parazitinis, tuščias mokslas).
Reikšmingų žinių suteikia ir 1642-aisiais perleisto Sirvydo žodyno lotyniška pratarmė, greičiausiai parašyta Jaknavičiaus ir dedikuota studijuojančiam jaunimui (Ad Studiosam Iuventutem). Joje žodynas nusakomas kaip studijoms skirtas ir pačios akademinės jaunuomenės „pageidaujamas veikalas“. Minima, kad naujas žodyno leidimas esąs pataisytas, patikslintas, kad jo išleidimui pritaręs pats Akademijos rektorius. Taigi žodynas pristatomas kaip Vilniaus universiteto bendro darbo, bendrų pastangų kūrinys.

Giedraičio ir Daukšos programos įgyvendinimo darbams priklausytų ir Sirvydo postilė „Punktai sakymų“ – pirmoji intelektualams skirta lietuviška knyga. Jos pirmą dalį autorius dedikuoja Vilniaus vyskupui, Lietuvos primui Eustachijui Valavičiui ir išleidžia Akademijos spaustuvėje 1629-aisiais.
Jėzuito Sirvydo parašyta lotyniška dedikacija gerokai santūresnė už Daukšos Postilės lotynišką dedikaciją vyskupui Giedraičiui, tačiau akivaizdžiai su ja susišaukia. Kaip ir Giedraitis, Valavičius skelbiamas esąs lietuviškos knygos įkvėpėjas – tad jam dera šią knygą „prie tėviškos krūtinės priglausti ir sušildyti“. Sirvydas su Vilniaus vyskupu, kaip Daukša su Žemaičių vyskupu, sieja „tėvų kalbos“ atgaivinimą ir jos vartojimo išplėtimą: lietuviška postilė, pasak jos autoriaus, turinti „paskatinti mokytis šios kalbos menkiau lietuvių kalbą mokančius […] dieviško žodžio skelbėjus šioje šventoje Avidėje ir Vilniaus vyskupystėje“. Tam, „kad jiems būtų lengviau mokytis tėvų kalbos“, Sirvydas sakosi pažodžiui išvertęs lietuvišką tekstą į lenkų kalbą. Reikšminga dedikacijoje ne kartą vartojama „tėvų kalbos“ (Patria lingua) sąvoka: ji į vieną bendruomenę sujungia ir Akademijos profesorių, ir Vilniaus vyskupą, ir šią kalbą primiršusius vyskupystės kunigus, ir visus jų aiškinamo Dievo žodžio klausytojus.
Kaip Daukša Giedraitį, taip ir Sirvydas Valavičių pabrėžtinai vadina ne tik vyskupu, bet ir senatoriumi. Senator Amplissime (Aukščiausiasis Senatoriau), – kreipiamasi į Vilniaus vyskupą dedikacijoje. Valavičiui linkima ilgo gyvavimo ne tik Bažnyčiai, bet ir Tėvynei. Taigi rūpintis „tėvų kalba“, ją globoti Valavičius prašomas ne tik kaip vyskupas, bet ir kaip pirmasis Lietuvos senatorius, kaip valstybės vyras. Įsidėmėtina, kad Sirvydas iš savo postilės ragina mokytis ne vien buitinės, bet ir intelektualios – filosofinės, religinės – lietuvių kalbos.

Pačioje Sirvydo postilėje gyva, sodria lietuvių kalba svarstomi ne tik sudėtingi religijos, filosofijos, bet ir politikos klausimai. Ne viename pamoksle nuo žmogaus prigimties, žmogaus ir Dievo santykių pereinama prie socialinio teisingumo, luomų sugyvenimo, valdovo rinkimų, valdovui būtinų dorybių, valdovo ir valdinių bendradarbiavimo ir kitų temų aptarimo. „Punktams sakymų“ būdinga aštri visuomenės kritika. Juose keliamos luomų solidarumo, piliečių teisinės lygybės, valdovo atitikimo savo pareigoms, politinę galią turinčių žmonių ypatingos atsakomybės už visuomenę ir kitos idėjos, svarstytos tuo metu ir kitakalbėje LDK raštijoje. Kaip ir Mažvydas, Daukša, Sirvydas reikalauja iš kilmingųjų pagarbos ir atjautos paprastiems žmonėms, teisių visiems valdiniams.

Dalyvavo įamžinant K. Sirvydo atminimą

Apie dr. D. Kuolio darbų vertę įprasminant K. Sirvydo atminimą Anykščiuose, savo mintimis dalijosi kultūrologas Vytautas Balčiūnas:
„Būtent Darius Kuolys atgimimo metais Anykščiuose ir Dabužiuose kelis kartus pasakytomis kalbomis, moksliniais straipsniais, konsultacijomis sugrąžino į Anykščių kultūros akiratį Konstatiną Sirvydą, pirmąjį iš Anykštijos kilusį Lietuvos kultūros klasiką.
Dar 1989-aisiais Darius Kuolys Sirvydų kaime prie Dabužių apie K. Sirvydą kalbėjo Valentinos Paukštelytės Lietuvos televizijoje sukurtoje laidoje „Kultūros metraščiai. Konstantinas Sirvydas“ (TV filmą galima rasti lrt.lt mediotekoje).
Vėliau jis dalyvavo paminklo K. Sirvydui atidengime Sirvydų kaime, o jau tapęs Kultūros ir švietimo ministru dr. D. Kuolys su Panevėžio vyskupu J. Preikšu iškilmingai atidengė Anykščių Šv. Mato bažnyčioje paminklą K. Sirvydui.
Naujai pastatant paminklą Sirvydui Dabužių bažnyčios šventoriuje D. Kuolys parinko jam K. Sirvydo žodžius, kuriuos dabar skaitome paminklinėje knygoje – „Pažinking, žmogau, kas esi: kaip didis ir kaip brungus“.
Dr. D. Kuolio įžvalgomis parengta ir kilnojamoji paroda apie Sirvydą, kuri po eksponavimo Šv. Jonų bažnyčioje, bus rodoma Anykščiuose ir Dabužiuose bei kitose vietose.“

Konstantinui Sirvydui skirtų renginių programa Anykščių rajone:

09.20 d. 16 val. Anykščių koplyčioje vyks parodos atidarymas. K. Sirvydo pamokslų apie gyvenimą leidinio originalo pristatymas
Dalyvauja VU prof. Bonifacas Stundžia. Parodoje bus eksponuojamas K. Sirvydo „Punktai sakymų“ originalas iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto.

09.21 d. 11:30 val. Anykščių Šv. Mato bažnyčioje vyks ciklo Valandos su baroko literatūros kūrėju Konstantinu Sirvydu renginys. Dalyvauja: dr. Darius Kuolys, aktorius Ignas Ciplijauskas, Karolina Parmas (sopranas), Eglė Petraitienė (barokinis smuikas), Vilimas Norkūnas (vargonai).

09.21 d. 13:30 val. Dabužių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje vyks ciklo Valandos su baroko literatūros kūrėju Konstantinu Sirvydu renginys.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas