Kurkliečiai pamažu planuoja 500 metų jubiliejų

Po dvejų metų, 2026-aisiais, kurkliečiai švęs savo miestelio garbingą penkių šimtų metų jubiliejų.
O štai ar dar veiks tuomet Kurkliuose mokykla, ar jau bus visam laikui uždaryta, niekas negali pasakyti, nes ir šiandien mokykloje mokosi tik aštuoni mokinukai. Pakaktų išeiti vienam, ir Kurkliuose mokyklos neliktų.

Ar daug kurklių po žeme?

Kurklių seniūnijos seniūno Algimanto Jurkaus pasiteiravus, ar Kurkliuose yra daug kurklių – tų, kurie gyvena po žeme ir rausia urvus, be to, kuriuos sunku išnaikinti, seniūnas kalbėjo, kad daugelis taip bando sieti, bet iš tiesų Kurkliai yra vandenvardinis vietovardis: „Nieko bendro su tuo daržininkų siaubu nėra. Miestelio pavadinimas Kurkliai, tikėtina, kilo nuo upelio vardo arba iš ežero vardo – mat Kurklė išteka iš Kurklės ežero. O tų, kur po žeme rausiasi, čia yra turbūt lygiai tiek pat, kaip ir kitose gyvenvietėse“.

Seniūnijoje virš tūkstančio gyventojų

2023 metų seniūnijos veiklos ataskaitoje daug visko seniūnas pateikęs. Bendroji dalis per metus mažai tepakinta: vietinių kelių ilgis Kurklių seniūnijoje – 204 km, gyventojų skaičius – šiek tiek virš 1000. Seniūnijoje šiuo metu yra 84 kaimai, yra 5 kapinės.
Miestelyje yra tuščių, parduodamų namų.

„Trys seniūnaičiai: Birutė Šniuikienė, Danius Tursa, Darius Mangevičius, taip pat bendruomenės pirmininkė Elena Dedelienė – dideli pagalbininkai. Daug bendraujam ir gyvai, susitikimuose, susirinkimuose, o jei tik prireikia, persiunčiu informaciją elektroniniu paštu. Birutė Šniuikienė ir Elena Dedelienė labai daug prisideda prie renginių organizavimo, tiesiog viena su kita konkuruoja, bet iš tos gerosios pusės. Džiaugiuosi šia komanda“, – pasakojo seniūnas A. Jurkus.
Seniūno paklausus, kokie darbai Kukliuose – maloniausi, kuriuos miela prisiminti, jis kalbėjo, kad labiausiai kurkliečiai didžiuojasi dviem pasiekimais: kad pavyko suremontuoti buvusią žydų sinagogą, o pasodintos sakuros kasmet pradžiugina žiedais.

„Kurklių miestelio bendruomenė 2022–2023 metais organizavo sakurų sodinimą, kuriame dalyvavo Japonijos ambasadorius ir kiti ambasados darbuotojai bei sakurų idėjos iniciatoriai – Japonijos asociacija „IKUOKAI“, – priminė seniūnas.
Be to, prižiūrima Vasrio 16 – tosios Akto signataro Stepono Kairio gimtinė Užunvėžiuose ,pasodinta gėlių daigų, tulpių, krokų svogūnėlių. O šiemet jau pradėti Virntos gatvės asfaltavimo darbai.

8 mokiniai, 13 darželinukų

Buvusiame didžiuliame, trijų aukštų pastate, kuriame palyginti neseniai veikė vidurinė mokykla, dabar veikia tik Anykščių A. Baranausko pagrindinės mokyklos Kurklių St. Kairio skyrius, ikimokyklinio ugdymo grupė.

Seniūno paklausus, kiek yra mokinių mokykloje ir kiek darželinukų vaikų darželyje, išgirsti skaičiai nunudžiugino: „Turim antrą-trečią klases, iš viso 8 vaikai. Darželyje 13 vaikų. Jei nors vienas vaikas išeitų iš mokyklos, viskas, pabaiga, nes negali būti mažiau nei 8 mokiniai“.
Pasiteiravus, iš kur vaikams yra tiekiamas maitinimas, seniūnas papasakojo, kad maistą atsiveža iš Antano Baranausko pagrindinės mokyklos.
Lankytasi vidurdienį, tad gražu buvo matyti darželinukus, išvestus saulėtą dieną į lauką. Sutikom ir būrį pradinukų, kartu su mokytoja nupuošiančių vieną iš mokyklos dekoracijų.

Įamžins Petro Tarasenkos gimtinę

Seniūnas A. Jurkus 2024-ųjų veiklos plane yra numatęs Buteikių piliakalnio priežiūros darbus, taip pat seniūnijos teritorijoje įrengtų gėlynų priežiūrą, mažosios architektūros objektų ir aplinkos tvarkymą. Skirta lėšų žymiam archeologui, muziejininkui, prozininkui Petrui Tarasenko (1892- 1962) – gimtinei Karališkių kaime įamžinti.
Be to, šviestuvų priežiūra seniūnijos gyvenvietėse, kelių ir gatvių būklės įvertinimas ir darbų (greideriavimas, žvyravimas, pralaidų remontas ir kt.) organizavimas, asfalto dangos išdaužų taisymo darbai…

„Visi organizaciniai, įprasti darbai, kuriuos dirbame kasmet, čia ir dabar, ir, žinoma, žvelgdami į priekį’’, – paskojo seniūnas.
,,Vyliaudiškių liepto renovacijai prašysime skirti 2500 eurų, nes jį reikia dar šiek tiek sutvirtinti, – kalbėjo seniūnas ir tęsė: – Kadais buvo gautas pasiūlymas iš savivaldybės seną lieptą nugriauti, nes buvo nutikęs įvykis, ir ne vienas. Nesutikau. Jau buvom tvarkę šį, 25 metrų ilgio lieptą, ir aš pats sutvirtinimo elementus suradau ir pritaikėm, bet medinę liepto konstrukciją kas aštuoneri metai reikalinga pakeisti naujomis lentomis, nes drebulinė mediena virš vandens ilgiau nelaiko – supūva.
Yra siūlymas visą lieptą rekonstruoti metalo konstrukcija, būtų ilgiems metams, bet tam reikia didesnių lėšų“, – pasakojo seniūnas.
Vyliaudiškio kapinėse toliau bus betonuojami takai. Tam reikėtų 4500 Eur.

„Vanagų kapinėse šulinio įrengimo darbams reikės 2000 Eur. Dar paminėsiu Staškūniškio kaimo bendruomenės pastato lauko laiptų remontą, o tam planuojamos lėšos yra 8500 Eur. Taip pat yra savivaldybės parengtas projektas „Kurklių miestelio Dubelės upelio slėnio sutvarkymas“, ir taip toliau“, – pasakojo A. Jurkus.

Artėja Kuklių jubiliejus – 500 metų

Kurklių miestelis pirmą kartą paminėtas 1526 metų lapkričio 23 dieną, taigi, pasak seniūno, pamažu artėja 500 metų Kurklių jubiliejus, kuris bus švenčiamas 2026 metais.
„Bendruomenė yra pateikusi projektą – būtų labai gerai, jei pavyktų įrengti sceną-pavėsinę renginiams, nes pamažu artėja mūsų miestelio 500 metų jubiliejus. Tikėtina, kad įrengus tokią sceną, pavyktų sumažinti renginių kaštus. Mūsų bendruomenė numatė, kad tokia scena galėtų būti įrengta prie sakurų parko“, – kalbėjo seniūnas, šias pareigas einantis nuo 2000 metų.

Bibliotekoje – ir akmenukų paroda

Drauge su seniūnu užsukome į Kurklių miestelio biblioteką.
„Tai štai kur visi gražiausi akmenukai dingsta“, – šypsojosi seniūnas, rodydamas bendruomenės pirmininkės Elenos Dedelienės parodą, surengtą bibliotekoje.
„Žinokit, iš Kurklių nei vieno akmenuko nėra. Yra iš Kroatijos, Turkijos ir visur kitur, kur tik buvau nuvažiavusi. Šioje pačioje bibliotekoje buvo surengtos kelios mano parodos: iš molio, iš kriauklių. Kriaukles kolekcionuoju nuo studijų laikų, čia mano hobis. Matyt, pomėgį rinkti, kolekcionuoti turiu nuo pat vaikystės. Šeimos nariai, draugai, giminės kai pamato, ką šįkart renku, pradeda vežti man iš visur kitur, kaip priedą prie lauktuvių. Taip buvo su kriauklėms, taip nutiko ir su akmenukais“, – pasakojo du aukštuosius baigusi, biologijos-chemijos ir etikos specialybes turinti Kurklių miestelio bendruomenės pirmininkė Elena Dedelienė, šias pareigas – pirmininkės – einanti jau septynerius metus. Anksčiau Elena yra dirbusi viršaite, keletą metų buvo ir seniūnaite.

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Kurklių skyriuje yra ir unikalių darbų – tai kryždirbio, kraštotyrininko, fotografo Broniaus Tvarkūno apylinkėse esančių bažnyčių maketai.

„Kalbėjom su klebonu, nes man atrodė, kad tokie įstabaus grožio medinių bažnyčių maketai, meistriškai sukonstruoti rankomis, galėtų būti kaip paroda kažkur bažnytinėje erdvėje. Juo labiau, kad meistro padaryti bažnyčių maketai praktiškai nesiskiria nuo originalių šventovių. Bet sprendimas buvo toks, kad šie darbai lieka bibliotekoje, kaip dovana“, – pasakojo seniūnas.

Nauja poilsiavietė pritraukia lankytojų

Seniūnas A. Jurkus paminėjo ir Roko Mačionio kaimo turizmo sodybą, kuri pritraukia lankytojų į Kurklius.
„Tai sodyba, kurioje laisvai ganosi danieliai, vaikšto alpakos. Maždaug 2021 metais Rokas Mačionis įkūrė. Galima apsigyventi šiame specialiai pastatytame mediniame namelyje, ir stebėti šalia vaikštančius gyvūnus, kiek tik norisi. Aš pats tame namelyje dar nebuvau, bet žinau, kad ten yra visi patogumai, reikalingi žmogui“, – pasakojo Algimantas.

Vyliaudiškio kapinėse – masyvus kryžius

Erdvios, didžiulę teritoriją užimančios Vyliaudiškio kapinės maždaug prieš trejus metus į savo teritoriją svetingai priėmė didelį kryžių – bus visiems: ir mirusiems, ir čia besilankantiems gyviesiems.

Pasak seniūno, ornamentuotą kryžių 2000 metais Utenos klebonas, kanauninkas, amžinąjį atilsį Vytautas Kapočius padovanojo Staškūniškio pagrindinei mokyklai, nes jis pats baigęs šios mokyklos tuo metu buvusią septynmetę mokyklą. Mokyklai nustojus veikti, naujieji savininkai, keisdami paskirtį ir vykdydami statybos darbus, šį kryžių pasiūlė perdovanoti.

„Buvo priimtas sprendimas, kad visiems geriausiai tiktų Kurklių miestelio Vyliaudiškio kapinėse. Bendruomenės privačių asmenų lėšomis ir pastangomis, kryžius buvo pargabentas, restauruotas ir pastatytas kapinėse“, – teigė A. Jurkus.