Jeigu pamatysit aplink „Anykštos“ redakciją ar Anykščių PSPC vaikščiojantį Donatą, nepagalvokit, kad mes jį išmetėm. Mes ir toliau labai mylim savo katiną, tiesiog, jis pajuto nenumaldomą gamtos šauksmą ir išėjo į pasaulį.
Jeigu pamatysit aplink „Anykštos“ redakciją ar Anykščių PSPC vaikščiojantį Donatą, nepagalvokit, kad mes jį išmetėm. Mes ir toliau labai mylim savo katiną, tiesiog, jis pajuto nenumaldomą gamtos šauksmą ir išėjo į pasaulį.
Dabar Donato diena būna tokia: vos mums atėjus į darbą, katinas pasitinka garsiu rėksmu, o tai reiškia – „Ar jūs nesuprantat, kas aš jau seniai atsibudęs, o man tenka jūsų laukti, kad gaučiau rytinės meilės dozę“. Susirinkęs visų glostukus ir papusryčiavęs, Donatas išeina – kartais jis guli po redakcijos langais, o kartais išvyksta ir į tolimesnes keliones. Beje, vaikščiodamas prie poliklinikos Donatas susitinka su gerbėjais. Ne vienas anykštėnas jau pažįsta mūsų neklaužadą ir jį užkalbina. O jeigu jūs jį užkalbinsit, Donatas tikrai maloniai su jumis pabendraus. Po rytinio pasivaikščiojimo ateina pietų miegelio laikas, kuris leidžiamas arba išsidrėbus kur po stalu, ant stalo ar ant kopijavimo aparato, arba savo guolyje. Pamiegojęs Donatas vėl lekia į lauką, kad suspėtų pasisveikinti su visais tais, kurie po darbų skuba namo.
Tad jeigu teks jums susitikti su Donatu, nepraeikite pro šalį, jis tikrai mielai bendraujantis katinas.
