UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.
Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.
Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.
UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai
UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas
© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje
Pridursiu, jog yra dingusi Jono Tvardausko sukurta skulptūra, berods, prie Vario upelio pagal rašytojo Jono Biliūno apsakymo motyvus. Jį, kaip ir kelis kitus J. Biliūno kelią paženklinančius koplytstulpius, pastatėme minėdami rašytojo 110 – ties metų sukaktį. Domėjausi, ieškojau, klausinėjau… Alma pažadėjo papasakoti apie šio kūrinio likimą, vėliau liko nekalbi…
taigi neužtenka vien tik pastatyti kokią nors žymaus menininko skulptūrą. Reikia prisiimti atskomybę už tokio kūrinio priežiūrą ir saugojimą arba perduoti autorinius kūrinius saugoti savivaldybei, kuri turi tam administracinius ir kitus resusrsus. Galimai tai organizatorių aplaidaus darbo pasekmės ir bešeiminkio turto prichvatizavimo rezultatas.
Kyla klausimas ar pasaulio anykštėnų draugija, turinti sąsajas su savivaldybės administracija ir kitomis biudžeto išlaikomomis institucijomis šioje sferoje tokia bėjėgė buvo ir yra?
O valdžia ne žmonės, o meras – ne vienas jų? Gedingas nesirūpinimas, gėdinga apleistis.
Turbūt tiesa, kad tai Anykščiuose dabar terūpi TIK LIETUI IR VĖJUI
Kurortas vadinasi! Kultūros miestas!
Trečią psiaudo bokštą stato už 20 tūkst. eurų, už 5 tūkst. paraišką rašo UNESCO, kai pilnas miestas kultūros įstaigų, kurios ir turi tai daryti, o skulptūros vagiamos, žalojamos, griaunamos, neprižiūrimos ir nieko, viskas puiku, pone mere, vicemere, adminsitracijos direktore?
Pažiūrėkit prie Šilelio į akmenį nešančio velnio puikią medinę skulptūrą – jau linguoja, jau nupuvęs pamatas – tuoj grius, ir visiems dzin.
o tokia graži buvo penkių ŠV. Jono Nepamūko skulptūrų, kurių foto yra sudėjęs Pupų Dėdė – Akiras knygelėje „Anykščiai“ atkūrimas atgimimo metais prie Anykštos, Piestupio, Elmės, Variaus ir bevardžio upeliuko šalia Biliūno tėviškės. Kokią gražią meistrų stovyklą padarė Tvardauskas! Ir jokio įprasminimo tęsinio, jokios priežiūros. Prie Anykštos šalia koplytstulpio šlykščiai jį užstoja išaugęs krūmas, matė tai ir Vyriausioji architektė, matė daugybe žmonių, jiems buvo priminta – nulis reakcijos. Visiškas abejingumas.
Iš savivaldybės administracijos ir politinių vadovų dabar girdime, kad problema visiems žinoma, bet yra kiti prioritetai- Tilto g. projektas, Šventosios takai ( kairiųjų politinis arkliukas), Anykštos upelio kanalo dalies sutvarkymas, saugomos varlės tvenkinio bioįvairovės sunaikinimas už ES lėšas, centrinės miesto aikštės apstatymo mobiliais kioskeliais idėjų projektas ir kt.
Tai, kas neduoda papildomų finansavimo galimybių ir piniginių lėšų įsisavinimo per savivaldybės biudžetą dar palauks, o kas nesulauks-toks politinio-kultūrinio laiko likimas…
Bet čia yra visai kito plano – investicijų – sritis, gi paveldas yra kitas visiškai objektų ratas. Nesipainiokite ir nepainiokite kitų. Paveldo objektų priežiūra turi būti nuolatinė.
Akivaizdu, kad paveldo reikalai Anykščiuose nusmuko iki betvarkės lygio ir tai – niekuo nepateisinamas dalykas.
kad savivaldybei priklausančio paveldo objektų ir jų teritorijų priežiūra būtų nuolatinė nepakanka vien tik rankas sunertas ant pilvo gniaužyti prieš minią ar viešai spaudoje straipsnyje rajono gyventojus išvadinti vištydės vištomis.
Kultūrai atskleisti ir paveldui išsaugoti reikia politinių asmenybių ir valdžios tarnautojų moralinės brandos, kuri skatintų ir visuomenę ugdytis bei prisidėti prie kultūros vertybių išsaugojimo. Dabar viskas grindžiama liberalaus vartojimo ir eikvojimo politikos principu.