Rugsėjo 14 dieną Malaišių kaime įvyko jau 16-osios Vaižgantinės, skirtos paminėti čia gimusio rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto 155 gimimo metinėms. Šventinę nuotaiką kūrė ansamblių pasirodymai, tradicinis laužas, premijų įteikimai ir fotografijų parodos.
Šiais metais buvo įteikta ir kasmetinė Juozo Tumo-Vaižganto premija, prie kurios įsteigimo 2024 metais prisijungė ir Anykščių rajono savivaldybė. Ją gavo humanitarinių mokslų daktarė Gitana Vanagaitė už J. Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos analizę monografijoje „Vaižganto asmuo ir kūryba: krikščionybės ir modernybės sąveika“. Premiją įteikė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos bei Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius. Laureatė savo kalboje akcentavo J.Tumo-Vaižganto asmeninio gyvenimo svarbą.
16-osios Vaižganto mažosios premijos „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ laureatu tapo Petras Baronas. Šia premiją įsteigė Svėdasų seniūnija ir Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“. Laureatas savo kalboje dėkojo žmonėms, kovojusiems už Lietuvos laisvę.
Kalbą renginyje sakė iš Svėdasų kilęs, Viešintų parapijos klebonas Ričardas Banys, kuris kvietė žmones nebijoti reikšti savo nuomonės. Technikos mokslų daktaras Gvidas Kazlauskas kvietė branginti gimtąją kalbą. Renginį vedė Anykščių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kūrybiniam darbui Vilma Paulauskaitė.
Anykščių rajono savivaldybės padėką gavo žurnalistas ir kraštotyrininkas Vytautas Bagdonas, šiais metai išleidęs knygą „Rugsėjo takais – į Vaižgantines“.
Savo paveikslus muziejui taip pat dovanojo dailininkas Arūnas Vilkončius.
Tylos minute buvo pagerbtas atminimas svėdasiškio visuomenininko, šviesuolio Aleksandro Algimanto Indriūno, kuris įsteigė savo giminaičio (ir Vaižganto giminaičio) kun. Aleksandro Papučkos vardu pavadintą jaunimui skirtą „Meilės ir gerumo“ premiją.
Šventės metu koncertavo Anykščių kultūros centro tradicinių kanklių ansamblis „Laumakė“ ir Anykščių kultūros centro Leliūnų skyriaus ansamblis „Leliūna“ (vadovė Irena Kuliavienė).
Renginio dalyviams buvo dovanoti Malaišių laukuose surinkti akmenukai su juose įkomponuotomis Malaišiuose esančio Vaižganto paminklo nuotraukomis.
Šventę užbaigė tradicinis laužas bei suneštinės vaišės.
Smiltė BAJORINAITĖ
Buvo geras oras, jaukus ir malonus renginys.
Nor kartą be tų visų saldžialiežuvių iš Seimo ir jų padėjėjų rajone pasirodymo …
ir nesugriuvo renginys ir jo prasmė liko aiški.
Čis atnaujintas tekstas, bet nepažymėta apie tai. Kodėl?
Labai džiaugėmės, kad įvertintas geradarių P.Baronas. Jis tikras savo krašto patriotas. Retai šiais laikais sutiksi žmogų, kuris gali bendruomei padovanoti namus.
Svėdasų seniūnijos valdžia skyrė jam premiją ne už namus, kuriuose leidžia kaimo bendruomenei susirinkti pabūti, o už kitą, viešai vykdomą projektą Svėdasų kraštui…
Buvau ir girdėjau. Buvo minima bibliotekos paveikslų galerija, bendruomenės namai, skulptūros, miško kelių tvarkymas …
taigi, taigi… kaipgis
taigi, taigi… kaipgis
aš ir be rašytajū makyklas mokslū suprantu kad laikraštin dedant infarmacijū katrū visas rajonas matis ir gali paskaityt, nerašau ta ka nežinau.
Kaipgi šiteip nukalbėt ape parapijū ir klebonū? Nu sarmata rašytajū krašta laikraščiui.
Išverskite į žmonių kalbą sakinį: “Laureatė savo kalboje akcentavo J. Tumo- Vaižganto asmeninio gyvenimo zvarbą”. Ačiū
Atsiprašau “svarbą”
Vaižgantas apsiverstų garabe nuo tokio jo vardo paminėjimo renginio aprašymo laikraštyje. Ar jau redakcijos vakdytojai visus rašančius savo darbuotojus ir tekstų kalbą radaguojančius nuo šianduen atleido?