Miškininkai imasi iniciatyvos – gelbėja sudėtingomis sąlygomis žiemojančias kurapkas

Stora sniego danga su kieta ledo pluta paviršiuje – tikras iššūkis miško gyvūnams. Ypač šiuo metų laiku sudėtinga kurapkoms – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems saugomiems paukščiams. Todėl Valstybinių miškų urėdija (VMU) organizuoja gamtosauginę akciją, skirtą padėti kurapkoms išgyventi šią sunkią žiemą.

Rūpinasi maistu ir slėptuvių įrengimu

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pilkosios kurapkos (lot. Perdix perdix) ypatingos tuo, kad gyvena atvirose vietovėse, o peri ant žemės tarp tankių žolių. Dėl atodrėkio ir lijundros ant sniego susiformavusi kieta pluta neleidžia kurapkoms pasiekti maisto šaltinių –sėklų, grūdų ar želmenų. Neradę maisto, šie paukščiai nusilpsta ir todėl dažniau nei įprastai tampa plėšrūnų grobiu.

Norėdama padėti kurapkoms išgyventi sudėtingomis žiemos sąlygomis, VMU visoje Lietuvoje organizuoja gamtosauginę akciją. Pamiškėse miškininkai valo sniego sluoksnį, atidengdami dirvožemį. Taip pat čia paukščiams bus atvežta grūdų ir pastatytos miškininkų pagamintos slėptuvės – į pavėsines panašūs nameliai, pagaminti iš medinio karkaso, uždengto eglišakiais.

Padėti gali kiekvienas

Sėkmingai peržiemoti kurapkoms gali padėti ne tik miškininkai, bet kiekvienas iš mūsų. Užuovėjose prie laukų ar pievų pakraščių, šalia krūmynų ar gyvatvorių, atokiau nuo pastatų galima nuvalyti sniegą ir paberti kurapkoms lesalo. Joms tinka javų grūdai, įvairios kruopos, saulėgrąžos, pelai, grūdų nuovalos. Tam, kad maistas būtų suvirškintas, kurapkos lesa smulkius akmenukus. Jei šalia paberto maisto nėra nuvalyto žvyrkelio, patartina joms papildomai paberti ir smulkaus žvyro.

Ūkininkai gali padėti kurapkoms, nustumdami sniegą nuo želmenų ar nušienautų pievų. Tokias vietoves kurapkos greitai suranda ir apsistoja ten maitintis. Kad kurapkos išliktų sočios, pakanka nuvalyti keliolikos arų ar net mažesnį plotą.

Slėptuvę kurapkoms taip pat nėra sudėtinga įrengti. Miške, kirtavietėse susiraskite ant žemės esančių eglišakių ir iš jų suformuokite 1,5 m aukščio ir 1,5–2 m pločio į palapinę panašią užuovėją. Pavėsinė turi turėti dvi angas, kad paukštis galėtų pabėgti nuo plėšrūnų. Jei mėgstate meistrauti, galite pagaminti palapinės karkasą iš medienos ir tada apdengti ją eglišakiais. Slėptuvę galima formuoti ir iš pušies šakų, šiaudų, nendrių.

Populiacija smarkiai nyksta

Anot Lietuvos raudonosios knygos, pilkosios kurapkos populiacija per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo. Per pirmąjį XXI a. dešimtmetį buvo stebėtas net 30–60 proc. populiacijos mažėjimas. 2013 m. buvo įvertinta, kad šalyje peri nuo 4 iki 7 tūkst. porų kurapkų, tačiau tikslių duomenų apie populiacijos gausumą trūksta. Kurapkų populiacijos mažėjimas siejamas su suintensyvėjusia žemės ūkio veikla, pesticidų naudojimu ir kurapkų buveinių nykimu. Didelę grėsmę šių paukščių populiacijai kelia ir plėšrūnai, ypač lapės.

Miškininkai padeda ir laukiniams žvėrims

Šaltuoju periodu, kai žemę apgaubia gausus sniego sluoksnis, pagalbos reikia ir laukiniams žvėrims.

VMU miškininkai visose girininkijose nuolat vertina situaciją. Pastebėję, kad tam tikrose vietovėse žvėris gali ištikti vadinamasis baltasis badas, miškininkai nukerta po keletą drebulių, kad šie galėtų maitintis jų žieve, šakelėmis ir ūgliais. Žiemos laikotarpiu tai yra vieni svarbiausių maisto šaltinių stirnoms, danieliams ir tauriesiems elniams.

Papildomu maisto šaltiniu laukiniams žvėrims žiemą tampa ir lapuočių miškuose po įvykdytų sanitarinių, ugdomųjų ar einamųjų kirtimų likusios šakos.

Savavališkas šėrimas gali ne padėti, bet pakenkti

Vis dėlto, miškininkai primena, kad savavališkas laukinių gyvūnų šėrimas, neturint reikiamų žinių apie jų mitybos racioną, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Netinkamas maistas laukiniams gyvūnams gali sukelti virškinimo sutrikimų, ligas ar pakeisti natūralią jų elgseną. Dėl šių priežasčių laukinių gyvūnų šėrimas yra leidžiamas tik atsakingoms institucijoms – miškininkams ir medžiotojams, veiklą vykdantiems pagal nustatytas taisykles.