Prezidentas Gitanas Nausėda parlamentui teikia siūlymą, kuriuo Vyriausybei būtų sudaryta galimybė verslui laikinai iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamos elektros kainą, šią nepriemoką įmonės turėtų grąžinti iki 2038-ųjų.
Tokiu būdu, anot prezidento, mokėjimas už suvartojamą elektrą įmonėms būtų atidedamas penkeriems metams, skolą valstybei grąžinti verslas turėtų ilgiausiai per septynerius metus.
Šalies vadovas Seimui teikia svarstyti tai numatančius Energetikos įstatymo pakeitimus.
„Inicijuojamu projektu numatoma galimybė Vyriausybei laikinai ir grąžintinai (…) sumažinti valstybės reguliuojamos elektros energijos kainą nebuitiniams vartotojams“, – trečiadienį pranešė Prezidentūra.
Ši pagalbos priemonė galėtų būti taikoma dėl elektros kainų pokyčių, kurie darytų įtaką ekonominiam stabilumui ar verslo konkurencingumui.
Anot Prezidento, šia pagalba galėtų pasinaudoti įmonės, kurių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 500 kilovatų (kW) arba faktinis elektros suvartojimas yra ne mažesnis kaip 500 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus.
Anksčiau prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sakė, kad leidus verslui „pasiskolinti“ elektros per mažesnį tarifą, šios lėšos būtų grąžinamos po 2030-ųjų, kai pagal nacionalinę strategiją Lietuva turėtų jau pilnai apsirūpinti vietine elektros generacija.
„Lietuvos gamintojai ir paslaugų teikėjai konkuruoja globaliai. Santykinai aukštos elektros energijos kainos – didelis iššūkis jų konkurencingumui. Šį iššūkį Lietuvos pramonei ilgainiui padės įveikti toliau vystomi nuosavos ir pigesnės elektros energijos generavimo pajėgumai“, – pranešime sakė prezidentas.
Pasak jo, ši priemonė prisidėtų prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo, padėtų išlaikyti elektros kainos stabilumą įmonėms, kurių galutinėje produkcijoje ar paslaugose energijos sąnaudos sudaro reikšmingą dalį.
Preliminariais vertinimais, siūloma priemone Lietuvoje galėtų pasinaudoti apie 1,7 tūkst. kriterijus atitinkančių įmonių.
Numatant, kad kompensavimui būtų pateikta apie 80 proc. visų kriterijus atitinkančių įmonių prašymų, valstybei grąžintinų lėšų poreikis sudarytų apie 50 mln. eurų per metus.
Anot prezidento, Europos Sąjungos (ES) šalyse, kuriose pramonė sukuria žymią BVP dalį, taikomos įvairios energijos kainų augimo stabilizavimo priemonės, skirtos pramonės ir apskritai verslo konkurencingumui didinti.
Kaip ELTA jau skelbė, prezidentas Seimui yra pateikęs ir kitą siūlymą, kuriuo numato skatinti šalies ekonomikos augimą.
Siūlomas indėlių įveiklinimo įstatymas – atveriama nauja galimybė valstybei skolintis iš gyventojų, mokant palūkanas už jų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į šalies ekonomiką.
Siūloma, kad savo indėlius įveiklinti norintis gyventojas tai turėtų sutikti daryti savanoriškai, tam jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita, kurios lėšos būtų priskirtos ekonomikos augimo finansavimo programai.
