Užsipultas buvęs ligoninės direktorius paaiškino situaciją

Prieš ketvirtį amžiaus Anykščių rajono savivaldybės mero Leono Alesionkos patarėju dirbęs, vėliau į Seimą mūsų apygardoje kandidatavęs diplomatas Mindaugas Pauliukas skandalingai atleistas iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų.  M. Pauliukas socialiniuose tinkluose rašo, kad prieš vyko tendencingas puolimas.

Publikuojame šį M. Pauliuko tekstą:

„Sovietiniais metais labai dažnai buvo stengiamasi sumenkinti netinkančius sistemai žmones per tendencingai parašytus straipsnius.  Tokie straipsniai retai buvo spontaniški – dažniausiai juos inicijuodavo KGB, partijos komitetas ar pavydus kolega. Pasekmės būdavo  nuo darbo netekimo, pašalinimo iš partijos ar net arešto. Pavyzdžiui Boriso Pasternako atvejis (1958 m.), kuomet gavus Nobelio premiją už „Daktarą Živago”, sovietų spauda surengė koordinuotą kampaniją: „Literaturnaja gazeta” pavadino jį „Juda”, „šlykščiu išdaviku”, buvo spausdinami „piktų skaitytojų laiškai” – sufabrikuoti arba versti parašyti darbuotojų, žmonės buvo verčiami pasirašyti smerkiančius laiškus net neperskaitę knygos („neskaitęs, bet smerkiu!”). Visos tos kampanijos rezultatas – B.Pasternakas buvo priverstas atsisakyti premijos. Gink Dieve, nelyginu savęs su B.Pasternaku, tik metodai panašūs.Todėl ar galima teigti, kad kažkas panašaus, t.y. tendencingai menkinti žiniasklaidos pagalba, vyksta šiuo metu Lietuvoje? Subjektyvia nuomone – taip, bet palieku tai vertinti auditorijai…

Atsiverčiu žinias, o ten visais kanalais vėl linksniuojama mano pavardė: Pauliukas paskandino Respublikinę ligoninę…Neteisėtai atleistas, nebedirbu jau nuo rudens, bet – ar nekeista? – LRT, DELFI, TV3 kartu, galimai koordinuotai, negatyviai rašo apie mane. Kam to reikia? Spėju, kad kažkaip reikia paaiškinti, kodėl pakeitus mane, situacija ne tik kad negerėja (nes niekas kitas ir nepasikeitė administracijoje) bet tiek RŠL, tiek nemaža dalis kitų gydymo įstaigų ritasi žemyn (2026 I ketv. minus 1,03 mln (kuomet 2025 I ketv. minus 600 tūkst.; o pvz.: Klaipėdos universiteto ligoninė – 2026 m. I ketv. minus 4,5 mln.)… tai gal visgi sistema, o ne asmuo yra priežastis?Straipsnyje gerų naujienų iš ligoninės nedaug – viskas surašyta viešųjų ryšių „žurnalistams” atsiųstame paruoštuke. Labai džiaugiuosi asmeniškai kuomet RŠL pradeda dirbti nauji gydytojai (tik gaila, kad labai mažu krūviu), bet ir labai liūdna kuomet tuo pačiu metu RŠL palieka ar mažinasi darbo krūvius gydytojai (apie tai nerašoma, kaip kad nerašoma ir apie tai jog 2026 I ketv. paslaugų pateiktų apmokėjimui, buvo net 5891 mažiau nei 2025 I ketv., o ligoninės deficitas arba minusas 2026 m. I ketv. lyginant su 2025 m. I ketv. padidėjo 400 tūkst. eur ir siekė 1 milijoną)… Maisto skyriaus įrangos atnaujinimas (palaukite, čia naujos išlaidos, kurios kažkaip priskirtos prie taupymo išlaidų)… daugiau nieko  – aš palikau ligoninę kitoje, gerokai geresnėje, situacijoje…Turbūt pagrindinis priekaištas „žurnalistams” – na, argi taip sunku paprašyti manęs pakomentuoti? Kodėl informacija turi būti vienpusiška? Kur dingo Jūsų profesiniai standartai? Juk jeigu norėtumėte kažką objektyviai parašyti apie su SAM vykstančius teismus, tai kas geriau už mane tai paaiškins? Jei norėtumėte sužinoti, kas lėmė, jog ligoninė turėjo deficitą – taip pat galima juk paklausti…Trumpai paaiškinsiu – ligoninės išlaidos darbo užmokesčiui išaugo daug greičiau nei gaunamos pajamos už suteiktas gydymo paslaugas.Kad būtų lengviau suprasti, pagalvokime apie viešąją gamybinę įmonę. Įsivaizduokite, kad valdote gamybinę įmonę ir valstybė jums moka fiksuotą kainą už pagamintą produktą – tarkime, ją padidino 10 procentų. Tačiau jūsų darbuotojų atlyginimai pagal įstatymą išaugo 16 procentų. Ar pajamos padengs išlaidas? Greičiausiai – ne… Lygiai taip nutiko ir sveikatos priežiūroje (aišku dar yra ir kitų sudedamųjų, tačiau čia ne apie tai).Medikų atlyginimai ligoninėse neskaičiuojami tiesiog eurais – jie skaičiuojami pagal formulę, kurios pagrindas yra minimali mėnesinė alga, trumpiau MMA. Iki 2023 metų pabaigos ligoninė pagal galiojusią kolektyvinę sutartį naudojo dvejų metų senumo MMA dydį – 642 eurus. Nuo 2024 metų sausio ta pati kolektyvinė sutartis nustatė, kad reikia pereiti prie vienerių metų senumo MMA – 840 eurų. Be to, 2024 metų faktinė MMA pakilo iki 924 eurų. Tai reiškia, kad ligoninė tarsi „peršoko” vienus metus į priekį ir vienu metu patyrė kelių metų atlyginimų augimo naštą. Skaičiai tai parodo labai aiškiai. Vien perėjimas nuo 642 eurų prie 840 eurų bazės pareikalavo papildomai apie 7 milijonų 545 tūkstančių eurų per metus. MMA pakilimas iki 924 eurų pridėjo dar 742 tūkstančius eurų. Iš viso atlyginimų išlaidos išaugo apie 16 procentų, o  mokamas gydymo paslaugų įkainis padidėjo tik iki 10 procentų. Skirtumas tarp šių dviejų skaičių – ir yra deficito priežastis.Svarbu suprasti, kad tai nėra tik Šiaulių ligoninės problema. Tą patį išgyvena daug didžiųjų Lietuvos ligoninių – 2024 m. Santaros klinikos Vilniuje užfiksavo 14 milijonų eurų neigiamą rezultatą,  Klaipėdos – 3,36 milijono, Utenos – 3,49 milijono eurų. (šie 2026 metai dar blogesni Klaipėdos ligoninei, kur I ketv. baigėsi su -4,5 mln. eur). Tai sisteminė problema.Formuojama viešoji opinija, kad baisu – ligoninė griuvo, buvo nemokėta kintamoji dalis direktoriui… o kaip iš tikrųjų?Tenka tik apgailestauti, kad informacija pateikta selektyviai ir tendencingai, siekiant sumenkinti ne tik Ligoninės buvusio vadovo veiklą, bet ir Ligoninėje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbą.Pasikliaujant viešai prieinamais, oficialiais Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos analitiniais duomenis, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų rodiklių švieslente, kuri suteikia galimybę ,,matyti savo veiklos rezultatus ir kartu su kitomis to paties lygmens įstaigomis savivaldybės, regiono ar šalies mastu,“ matosi, kad 2024 m. pagal lentelėje pateiktą bendrą pasiektų rodiklių dalį (proc.) VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė (53 proc.) yra tarp panašias paslaugas teikiančių to paties lygmens gydymo įstaigų: VU ligoninė Santaros klinikos (53 proc.), LSMU Kauno klinikos (48 proc.), Respublikinė Panevėžio ligoninė (44 proc.), Klaipėdos universiteto ligoninė (39 proc.).Iš 32 vertintų kokybės rodiklių 2024 metais Ligoninė pasiekė 13 arba 40,6 proc., t.y.  RŠL yra pasiekusi 13 rodiklių ir tai yra trečiasis geriausias rezultatas Universiteto ir respublikos lygmens ligoninių pasiektų rodiklių eilutėje 2024 m., VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė – pasiekti 22  rodikliai, VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninė –15 rodiklių ir VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė –13 rodiklių, o likusios 14 asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasiekė mažiau rodiklių nei VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė.(žiniai: kintamoji dalis man visada buvo mokėta, tik pasikeitus ministerijos politinei vadovybei – ji buvo nemokėta ) Buvo paminėti skundai… beveik visi (3 ar 4 skundai) kurie buvo susiję su manimi buvo – anoniminiai. Visi kiti – tai tarpusavio bendravimo, nepagarbaus elgesio tarp sveikatos priežiūros specialistų bei pacientų ir pan. Čia tik maža dalis „nepatogios“ informacijos tendencingai puolantiesiems, nes visada teisybė laimi, kaip kad mėgstu vadovautis kinų patarle: Nekreipk dėmesio, kad šešėlis krenta kreivas, jei žinai jog stovi tiesiai… …todėl naiviai tikiuosi, jog šis mano pasisakymas taip pat bus taip uoliai spausdinamas LRT, Delfi, TV3 ir pan. internetiniuose portaluose.

 P.S. ir pabaigai, šiek tiek su sarkastišku humoru (nieko nenorint įžeisti, bet kiekviename juoke yra dalis juoko…):  Anot teismo, blogos finansinės padėties užtenka, kad būtų galima atšaukti direktorių bet kokiu, net visiškai išgalvotu pagrindu. Tai, drebėkit iš baimės, ligonių – kurių finansiniai rezultatai neigiami, direktoriai, nes metų pabaigoje, jei ministerija taip nieko ir nedarys, visų darbai pakibs ant plauko ir priklausys nuo Vadovybės nuotaikų ir politinių poreikių. Retorinis klausimas – kai jau didžioji dauguma ligoninių bus deficite, ar nebus galima klausti ir apie ministerijos atsakomybę?“