• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Sekmadienis, 20 liepos, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Nematerialaus kultūros paveldo sąvade – gintaro gaudymas, klojimo teatras, jidiš tarmė

BNS
2024-03-04
Lietuvos ir užsienio naujienos
1
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą šiemet papildė 11 reiškinių, pirmadienį pranešė Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Naujausiu įrašymu sąvadą papildė gintaro gaudymas Lietuvos pajūryje, klojimo teatro tradicija Tautkaičių krašte, Lietuvos heraldikos tradicija, Lietuvos žydų (litvakų) jidiš tarmės vartosenos tradicija Lietuvoje, šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje, Šukionių kaimo Mojavos (Gegužinės pamaldos), tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje, Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose, Klaipėdos rajone, arimo arkliais tradicijos gaivinimo Lazdijų krašte ir kafijos gėrimo kultūros gaivinimo Mažojoje Lietuvoje praktikos bei lietuviškos pirties akademija.

„Gintaro gaudymo Lietuvos pajūryje tradicija atspindi krašto žmogaus gamtos reiškinių supratimą. Nuo senų laikų žmonės visaip bandė išgauti gintarą – kasė iš marių dugno, traukė nardydami ir kt., tačiau gaudymas keseliais arba graibštais kaip buvo, taip ir liko pagrindiniu būdu. Gintaro sėmimas keseliais užfiksuotas XVII amžiaus Prūsijos dokumentuose, graviūrose. Ir dabar Palangoje, Nidoje, Karklėje, kitose vietovėse yra šeimų, kuriose gintaravimu užsiima kelios kartos“, – teigiama pranešime.

XIX amžiaus pabaigoje Lietuvos kaime užgimusi liaudiško vaidinimo – klojimo teatro – tradicija tebėra gyvybingas mėgėjų teatro reiškinys. Vienas ryškiausių šios tradicijos tęsėjų ir puoselėtojų yra Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“. Šio kaimo bendruomenė kurioje iš kartos į kartą perduoda vaidinimo įgūdžius, patirtį, bendravimo kultūrą. 

Į sąvadą įtraukta Lietuvos heraldikos tradicija – valstybę, vietoves, asmenis, institucijas, korporacijas išskiriančių herbų kūrimo ir naudojimo taisyklių sistema. Ji mena XIV amžių, kai atsirado herbiniai Lietuvos valdovų, kunigaikščių ir kilmingųjų antspaudai, specifiniai lietuvių linijiniai herbiniai ženklai, formavosi valstybinė, žemių heraldika.

Jidiš lietuviškasis dialektas kartu su jo pagrindiniais skleidėjais – iš Vakarų ir Vidurio Europos emigravusiais žydais aškenaziais – įsitvirtino apie XV amžių beveik visoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Litviš yra žodynu ir gramatinėmis formomis itin turtingas bei kultūriniu požiūriu įtakingas nehebrajiškų žydų kalbų dialektas viso pasaulio žydų diasporoje. 

Mažosios Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose nuo XVIII amžiaus minimas šiupinys – archajinės kilmės apeiginis valgis, verdamas iš žirnių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Vokišku pavadinimu schuppnis jis buvo paplitęs kaip lengvai gaminamas ir sotus keliauninkų valgis Rytų Prūsijos užeigų namuose. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ atgaivino Šiupinio šventę Klaipėdoje. 

Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildžiusios mojavos – kasdienės gegužės mėnesio pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei. Tai – bendruomeninė tradicija, Lietuvoje paplitusi 1898 metais. Vadovaujamasi kunigo Antano Baranausko suvienodinta pamaldų liturgija, jos eiga, giedamos nustatytos giesmės. Šukionyse, vienintelėje Biržų rajono gyvenvietėje, daugiau kaip 115 metų mojavojimas namuose yra palaikomas ir šiomis dienomis praktikuojamas išskirtinai pačių kaimo žmonių. 

Dar viena į sąrašą patekusi religinė tradicija – Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose. Pagal Romos katalikų bažnyčios apeigyną ir vietos tradicijas šie atlaidai švenčiami nuo 1785 metų. Miestelio gyventojai ilgametes savo šeimų ir giminių tradicijas prisimena ir liturginę bažnyčios šventę rengia liepos 22 dienai artimiausią sekmadienį. Šventinių Mišių kulminacija – iškilminga procesija Veiviržėnų miestelio gatvėmis, suburianti visų amžiaus grupių tikinčiuosius – nuo vaikų iki senelių. Po bažnytinių iškilmių tikintieji renkasi prie istorinio klebonijos pastato, kur vyksta šventinė programa – jomarkas, koncertas, kitos kultūrinės veiklos.

Paveldu pripažinta ir Lazdijų krašte gaivinama arimo arkliais tradicija. Kai kuriose šeimose iš kartos į kartą perduodami įgūdžiai, technologija, įnagiai, laikomasi senovinių papročių – pirmoji vaga laukuose ariama po Jurginių atšilus orams ir nugriaudėjus perkūnui, tikintis gero derliaus, kaip auką žemei apariant kelis margučius ar riekę duonos. Arkliu ir plūgu suartas, apakėtas laukas apsėjamas rugiais, prie pietų stalo talkos iniciatoriui įteikiamas duonos kepalas, ąžuolo vainikais pagerbiami vyriausias ir jauniausias artojai.

Mažosios Lietuvos regionui būdinga kafijos gėrimo kultūra susijusi su šio lietuvininkų tradicinio gėrimo gaminimo, ruošimo ir vartojimo papročiais. Į šį regioną iš Vokietijos atkeliavusią kavą (tarmiškai kafiją) lietuvininkai pradėjo gerti XVIII amžiaus antroje pusėje. Šeimos, giminės, draugų susitikimas prie kafijos puodelio vadintas palaunage (valgis tarp pietų ir vakarienės, pavakariai). Kafija ruošta iš pirktinių kavos pupelių ar vietos žaliavų – ąžuolo gilių, morkų, cikorijų, miežių, kviečių ar rugių.  Tradicijos tąsai nuo 2019 metų rengiama Kafijos diena.

Naujai Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai bus pristatyti kovo 28 dieną šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje.

Nuo 2017 metų kuriamas Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas – įvairių atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitų tradicijų, žinių, įgūdžių, išsaugojimo veiklų sąrašas. Jame su naujai įrašytosiomis yra 66 vertybės.

Sąvado valdytojas – Kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Komentarai 1

  1. Dasigyvenom says:
    1 metai ago

    Kad zydai lietuviu paveldu patapo …

Kitas įrašas

Savaitgalio diskusija: Ką manote apie daugkartinių indų sistemą Anykščių kavinėse?

Darbą pradėjo Anykščių TVIC direktoriaus pavaduotojas

Panašūs straipsniai

BNS nuotr.

Kainos Baltijos šalių mažmeninėje degalų rinkoje pastarąją savaitę keitėsi skirtingai

2025-07-18
1

Kainų pokyčiai Baltijos šalių mažmeninėje degalų rinkoje pastarąją savaitę buvo nevienodi: Latvijoje kainos buvo stabilios, Lietuvoje benzino ir dyzelino litras...

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Kalvarijos pasienio punkte vykstant į Lenkiją formuojasi spūstys

2025-07-18
0

Pasienyje, iš Lietuvos išvažiuojant į Lenkiją keliu nuo Kalvarijos link Budzisko, penktadienį priešpiet pradėjo formuotis transporto spūstis.

Kaip penktadienį pranešė Valstybės...

ES sutarė dėl naujo sankcijų Rusijai paketo

2025-07-18
14

Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį sutarė dėl naujo sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketo, įskaitant Maskvos naftos eksporto kainų viršutinės...

ŽŪM: kol kas neaišku, ar ES suvienodins tiesiogines išmokas visoms šalims

2025-07-18
1

Europos Komisijai (EK) paviešinus 2028-2034 metų finansinę programą kol kas  neaišku, kokia finansavimo dalis teks Lietuvai, sako Žemės ūkio ministerija. 

Taip...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Turizmas ir marketingas (Rievės. 2025-07-11)
Internetas atsimena viską: slapukai, kurie jus pažįsta geriau nei mama
Garbės piliečio vardą pasiūlyta suteikti dviem žinomiems anykštėnams
Skiemonys minėjo 525 metų jubiliejų
Analizė: žemės ūkyje turime daugiau dėmesio skirti pievų ir pelkių apsaugai
Pasaulio anykštėnų bendrija kviečia į Anykščių miesto šventės renginius

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Liepos 19 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 18 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 17 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Vyras mušė moterį
Liepos 15 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 14 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Kainos Baltijos šalių mažmeninėje degalų rinkoje pastarąją savaitę keitėsi skirtingai
Kalvarijos pasienio punkte vykstant į Lenkiją formuojasi spūstys
ES sutarė dėl naujo sankcijų Rusijai paketo
ŽŪM: kol kas neaišku, ar ES suvienodins tiesiogines išmokas visoms šalims
Prokuroras Kristijonui Bartoševičiui prašo ilgesnio laisvės atėmimo, drausti dirbti su vaikais
Tyrime dėl premjero įmonės paskolos teisėsauga kaip liudytoją apklausė Gintautą Palucką

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Kiek automobilių turi Jūsų šeima?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

PIANISTAI_800x800

PIANISTAI_800x800

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In