Kasmet gražėjantys Anykščiai įgijo dar vieną puošnų akcentą – sakurų sodą, kuris jau ateinantį pavasarį džiugins miestą rausvais žiedlapiais. Penktadienį „Anykščių vyno“ kolektyvas miesto širdyje pasodino dvi dešimtis japoniškų vyšnaičių, taip kurdamas gražią ir prasmingą tradiciją įmonės gimtadienio proga įteikti dovaną miestui.
Pernai, minėdami 95-ąjį „Anykščių vyno“ jubiliejų, įmonės darbuotojai Obelų gatvę apsodino jaunėlėmis obelimis. Šiemet Obuolinių šventės išvakarės jie į darbus kibo mieste centre – Dariaus ir Girėno gatvėje.
„Šia gatve kasdien praeina šimtai miestelėnų, tad vis ieškome būdų, kaip atnaujinti „Anykščių vyno“ teritoriją. Jau kurį laiką mūsų gamyklos sienas puošia galerija – ant pastato kabo gražiausių Anykščių vietų kadrai, kurie yra patekę į garsųjį „Neregėtos Lietuvos“ albumą. Naujai prie tvoros pasodintos sakuros padės kurti dar jaukesnę erdvę, kuri, tikime, taps ir patrauklia pasivaikščiojimų vieta“, – sako „Anykščių vyno“ gamyklos vadovė Liubovė Rebiatnikova.
Šiemet sakuros miesto gražinimui pasirinktos ne atsitiktinai. Iki šiol anykštėnai, pavasarį norėdami pasigrožėti japoniškų vyšnių žiedų magija, turėdavo vykti į kitus miestus, bet jau kitąmet Lietuvoje pamiltos pavasarinės puošmenos pražys ir Anykščių centre.
„Tai mūsų padėka miestui, nes anykštėnų žinios, entuziazmas ir nuoširdus darbas sukuria sąlygas gaminti tokius produktus, kurie garsina Anykščius ne tik Lietuvoje, bet ir svečiose šalyse. Tarp jų – ir tolimojoje Japonijoje, mat „Anykščių vyno“ produktai keliauja ir į šią šalį. Sakuros yra vienas geriausiai atpažįstamų Japonijos simbolių pasaulyje, tad naujai pasodinti medeliai ir džiugins akis, ir gražiai įprasmins sukurtus prekybinius ryšius tarp Anykščių bei „tekančios saulės“ šalies“, – pažymi bendrovės gamyklos vadovė.
L. Rebiatnikova tiki, kad medžių sodinimas yra ypač prasminga dovana, nes taip prisidedama prie gražesnės aplinkos, kuria galės džiaugtis visi. Vaismedžiai Anykščiuose įgyja ir papildomą simbolinę prasmę.
„Senosios vyndarystės tradicijos Lietuvoje, kurias dabar tęsia „Anykščių vynas“, susijusios būtent su vaismedžių sodais ir uogynais, o ne su vynuogynais. Atkaklus ir išradingas gamyklos įkūrėjas Balys Karazija prieš beveik šimtmetį sumanė, kaip panaudoti ligi tol nelabai vertintas sodo, paežerių, miškų gėrybes, o jo dėka sodai tapo neatsiejama Anykščių krašto dalimi“, – primena L. Rebiatnikova.
Šiais laikais gamyklos darbui vien Anykščių regiono derliaus nebepakanka – „MV GROUP Production“ valdomas „Anykščių vynas“ kasmet superka didžiulius kiekius vaisių ir uogų iš visos Lietuvos ūkių.
Tiesa, sakuros nors ir yra vaismedžiai, tačiau Lietuvoje paprastai vaisių nebrandina – medeliai auginami kaip dekoraciniai, kadangi balandžio-gegužės mėnesiais pražysta gausybe skaisčiai rausvų pilnavidurių žiedų kekių. Japoniškos vyšnios noriai sodinamos visame pasaulyje, o fotografuotis prie ryškių jų žiedų tapo savita pavasariška tradicija ir Lietuvoje.
Užsak. Nr. 841
Kai bus uogų, ataisiu pasiskynt su vedrioku. Per langu matysiu kai raudonuos.