Dėl demografinių pokyčių Lietuvoje nustatyto dydžio nebeatitinka 18 rinkimų apygardų: dešimt yra per didelės ir aštuonios – per mažos, sako Vilniaus universiteto (VU) docentas Rolandas Tučas.
„2016 metais visos apygardos atitiko nustatytą dydį, nė viena neviršijo leistino nuokrypio. Dabartinė situacija – jau 18 vienmandačių apygardų neatitinka nustatyto dydžio“, – antradienį Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) sakė VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas.
Anot mokslininko, rinkėjų skaičiaus vidurkį daugiau kaip 10 proc. viršijančių apygardų yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose, o sumažėjusios – kaimiškos apygardos.
Jau šiuo metu per didelės yra sostinės Senamiesčio, Naujamiesčio, Antakalnio, Fabijoniškių, Karoliniškių, Nemenčinės; Kauno regione – Raudondvario ir Aleksoto-Vilijampolės; Klaipėdos regione – Danės ir Gargždų apygardos.
Mažiau nei leistiną nuokrypį turi Kuršo, Plungės, Šilutės, Zanavykų, Vilkaviškio, Sėlos, Anykščių-Panevėžio, Molėtų-Širvintų apygardos.
Įvertinus prognozuojamus gyventojų pokyčius per 2020 metų Seimo rinkimus nuokrypis jau bus viršijamas 25 apygardose – 13 bus per didelės ir 12 per mažos, pažymi R. Tučas.
Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Pasak VRK vadovės Lauros Matjošaitytės, projektai, kaip siūloma perbraižyti rinkimų apygardų ribas, visuomenei turėtų būti pristatyti spalio mėnesį, o galutinės apygardų ribos patvirtintos iki metų pabaigos.
„Spalio mėnesį turėsime pirminį projektą arba projektus, teiksime visuomenei, politinėms partijoms, kandidatams. O iki metų pabaigos turėtume patvirtinę galutines apygardų ribas“, – sakė rinkimų komisijos pirmininkė.
VRK apygardų ribas nustato likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, atsižvelgdama į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.
Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalio 11 dieną.
