Septynių kilometrų bėgimo startas.
Spalio 19 dieną, šeštadienį, svėdasietiškoje Šimonių girios dalyje, šalia Priepado (Priegodo) ežero įvyko jau vienuoliktasis tradicinis pagarbos bėgimas „Algimanto apygardos partizanų kovos takais“. Šiemet bėgimas buvo jubiliejinis – skirtas ir Algimanto apygardos partizanų žūties 1949-ųjų rudenį 75 metų sukakčiai. Šventėje dalyvavo daugiau nei šimtas bėgikų, daugiausia moksleivių, iš visos Lietuvos.
Diena buvo saulėta, oras gaivus. Laikrodžiams rodant vidurdienį, tariau sveikinimo kalbą: prisiminiau tą tolimą rudenį žuvusius narsius partizanus – sovietinė kariuomenė lapkričio 1–2 dienomis sunaikino net aštuonis bunkerius, žuvo net 33 kovotojai bei narsusis Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė (1919–1949). Pabrėžiau, kaip svarbu tokias sukaktis minėti, nuolat pagerbti tautos didvyrius.
Pirmosios į startą stojo pusantro kilometro bėgančios mergaitės bei moterys. Kaip ir pernai čempione tapo svėdasiškė Erika Adomonytė (6 min. 26 sekundės), antroji atbėgo Augustė Žemaitytė iš Anykščių, o trečioji – Evelina Romaraitė. Tokią pat distanciją bėgusių berniukų varžytuvėse pirmasis buvo svėdasiškis Ignas Kerbelis (5.05), antrasis – jo brolis Eimantas Kerbelis, o trečiasis – Titas Raugas.
Septynių su puse kilometro rungtyje vienu metu startavo ir vyrai, ir moterys. Pirmoji girių takeliais finišą pasiekė anykštėnė Monika Krivickienė (35.40), antroji buvo kaunietė Nida Uselienė, trečioji – Eglė Savickaitė. Greičiausias vyras – panevėžietis Remigijus Zalumskis (28.12), juo sekė anykštėnas Gytis Krivickas ir Vytenis Skvarčinskas iš Utenos.
Visi prizininkai apdovanoti tauriai spindinčio metalo medaliais, čempionai – dar ir unikaliomis iš medžio pagamintomis „taurėmis“, visi dalyviai – atminimo medaliais. Panaudodama šiuolaikines technologijas, šias įsimintinas, daugiaspalves, daugiasluoksnes, iš lazeriu išpjautų miško bei bėgančio žmogaus fragmentų suklijuotas grožybes sukūrė Indrė Gurskienė įmonėje „Dūzgilė“.
Atskirai apdovanoti jauniausia ir vyriausias dalyviai, daili, blizganti taurė atiteko gausiausiai, net 26 narių komandai, vadovaujamai mokytojos Reginos Žvirblienės iš Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos. Registruotų dalyvių buvo net 133, iš jų septynios dešimtys mokinukų, dauguma jų – jaunieji šauliai. Keletas bėgikų dalyvavo partizaniškai – net neįsirašę į varžybų protokolus.
Improvizuoti iš dviejų karališkai raudonos spalvos vėliavų – Aukštaitijos ir Lietuvos istorinės – sukurti triumfo vartai, besikūrenantis laužas, džiugi bičiulystė, džiaugsmas ir vėl susitikus, gardi Utenos šaulių (virėjų komandai vadovavo šauliškos košės gamybos meistrė, kulinarė Asta Uldukienė) išvirta perlinių kruopų košė, pagardinta mėsa. Rengiant šventę, ypač nusipelnė Anykščių sporto centro direktorius Arvydas Krikščiūnas su pagalbininkais bei prie šios šventės ištakų stipriai prisidėjusi kūno kultūros trenerių gvardija iš Vilniaus su Vladu Pajarsku.
Dar vienas partizanų žūties 75-čio paminėjimas, ypač pagerbiant Albertą Nakutį-Viesulą (1910– 1949) bei jo būrio vyrus, ateinantį šeštadienį vyks Svėdasuose bei Kunigiškiuose. Svėdasuose jau statomas monumentas, kuriame bus įvardyti beveik du šimtai šio krašto pokario partizanų, bet jis atvertas bus tik kitąmet.
Kodėl buldozeriu nebuvo stumiama partizanų judėjimas kad ir prieš gerus 15metų kol dar daug gyvų liudininkų buvo. Ką tu jaunimui pateiksi tai taip ir bus. Nes kuo toliau tuo tiesos nebebus kad kalbėt.
Dar gyvų likę,kurie su siaubu prisimena,,tautos didvyrius”
Ypač stribus
Cirkai,vyksta, istorija sunku fašistams perasyti,33 metus lauke kol ismirs liudininkai.
Kiekvieną dieną Ukraina praneša, kad fronte sunaikino apie tūkstantį fašistų. Bet Rusija tokia didelė, kad visus fašistus naukinat po tūkstantį, reikės 420 metų. Dabar Rusijoje yra apie 140 milijonų fašistų. Per metus sunaikinama trečdalis milijono fašistų. 140 dauginame iš 3, gauname 420 metų.
Kam jie parazytūs gerbe jūk fašistai būvo tais laikais jie. Bėgioja kaip durneliai .
Visi žino, kas buvo komunistas. Bet krikščioniškoje šalyje svarbu atleisti nuodėmes.