Paveldosaugininkai neskuba leisti keisti medines Anykščių bažnyčios grindis

Anykščių šv. Mato bažnyčioje medines grindis norima pakeisti naujomis ar net įrengti šildomas, tačiau paveldosaugininkai tokį Panevėžio vyskupijos norą vertina atsargiai ir aiškų atsakymą, ar tai bus galima daryti, žada pateikti šių metų vasarą.
Apie tai vasario 20 dieną, penktadienį, buvo kalbama Anykščių menų centre–Sakralinio meno muziejuje vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Į šį susitikimą visuomenę bei žurnalistus pakvietė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Susitikime taip pat buvo pristatytas dviejų mokslininkių, dr. Eglės Bagušinskaitės ir dr. Vilijos Ralytės, parengtas Anykščių šv. Mato bažnyčios istorijos tyrimas.
Į susitikimą atvyko apie 30 klausytojų, tarp kurių buvo Anykščių parapijos klebonas Petras Baniulis, Viešintų parapijos klebonas Ričardas Banys, Anykščių rajono tarybos narys Romas Pačinskas, savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai bei darbuotojai.

Susitikimą pradėjusi Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė sakė, kad jame bus kalbama apie sakralinį paveldą, kuris, anot jos, yra pati jautriausia ir turtingiausia kultūros paveldo dalis.
„Tai yra ne tik pastatai, tai yra žmogaus sąsaja su tuo, kas šventa, materiali jos raiška“, – kalbėjo D. Gasiūnienė, pabrėždama, kad Anykščiai turi itin gausų sakralinį paveldą.
Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis susitikimo dalyviams demonstravo skaidres bei pasakojo, kaip finansiškai savivaldybė prisideda prie sakralinio paveldo objektų tvarkymo.

Nuo 2016 iki 2025 metų šiam tikslui skirta 316 tūkst. eurų. Šiais metais savivaldybės biudžete sakralinio paveldo objektų tvarkymui numatyti 55 tūkst. eurų.
„Man šovė tokia mintis – jei kultūros paveldas būtų XVI–XVII amžiuje, tai niekas nebūtų pastatęs ir neperstatęs tokių bažnyčių, kokios dabar yra. Dėl aplinkosaugos reikalavimų būtų viskas uždrausta – „viskas negalima“, žvėriukams trukdo. Vienu žodžiu, mes kartais sugalvojame sau tiek kliūčių, kad gyventi beveik neįmanoma darosi“, – kalbėjo K. Tubis, mesteldamas „akmenėlį“ tiek į kultūros paveldo saugotojų, tiek į aplinkosaugininkų daržą.
Panevėžio vyskupas L. Vodopjanovas kalbėjo, kad sakralinio paveldo objektų tvarkymui vyskupija gauna labai menką finansavimą – per Šv. Sosto programą jai pernai skirta apie 180 tūkst. eurų. Be to, dvasininkas įžvelgė ir dar vieną problemą – Lietuvoje nėra kam dirbti.
„Nėra darbininkų. Reikia stogą uždengti ir jau bėda. Pinigai dideli – vien altoriaus restauravimui reikia beveik pusantro milijono“, – kalbėjo vyskupas L. Vodopjanovas.
Vyskupas dėkojo savivaldybėms, kurios skiria finansavimą sakralinio paveldo tvarkymui, bei vardijo, kokie darbai, norint jį išsaugoti, yra svarbiausi. Tai esą yra stogų, langų remontas, lietvamzdžių, drenažo įrengimo bei langų keitimo darbai.
Kultūros paveldo departamento direktorius V. Bezaras kalbėjo, kad Troškūnai jam yra vienas iš geriausių pavyzdžių Lietuvoje, kaip įprasminama buvusio vienuolyno istorija.

„Vienetai yra Lietuvoje tokių bažnyčių, kur užeitum ir pamatytum užrašyta, kad restauruojama tokia ir tokia sieninė tapyba, gal galite tam paaukoti pinigų. Lenkijoje tai pamatysi kiekvienoje bažnyčioje. Reikia mokytis. Dabar vis daugiau turtingesnių žmonių“, – kalbėjo V. Bezaras.
Į susitikimą atvykęs uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ vadovas, svėdasiškis Algimantas Čaplinskas, pasakojo, kaip prieš ketverius metus jo iniciatyva buvo pradėta remontuoti Svėdasų bažnyčia ir per šį laikotarpį jo įmonė į remonto darbus investavo 230 tūkst. eurų.
„Bet svarbiausia ne suma. Man tai nebuvo tik projektas, tai buvo apsisprendimas prisidėti prie savo krašto dvasinio paveldo išsaugojimo“, – kalbėjo A. Čaplinskas.
Verslininkas pasakojo, kad susidūrė ir su problemomis – negali užbaigti bažnyčios tvoros remonto dėl šalia jos augančių medžių. Kirsti jų neleidžiama, tačiau A. Čaplinskas juokavo, kad pasiryžęs iš savo kišenės susimokėti baudą, kad tik medžių ten nebeliktų.

„Medis puošia, medis ir naikina. Kai į Lietuvą atvyksta užsieniečiai, jie pastebi, kad medinės bažnyčios tarp medžių turi ypatingą jaukumą. Turime tokių atvejų, kai nukirtus medžius bažnytėlė tapo nelabai išraiškinga. Mano prašymas – bažnyčių pakraščiuose medžius išlaikyti“, – į verslininko A. Čaplinsko pasisakymą reagavo Kultūros paveldo departamento direktorius V. Bezaras.
Nors tyrimo apie Anykščių šv. Mato bažnyčią pristatyme daugiausia buvo kalbama apie bažnyčios bokštus, susitikimo pabaigoje surengta diskusija, kaip juokavo jos dalyviai, daugiausia sukosi apie bažnyčios grindis.
„Jeigu reikėtų galvoti apie šilumos sulaikymą, tai galima sluoksnį iš apačios pašiltinti ir sudėti kitas arba dalį tų pačių paliekant, grindis“, – kaip reikėtų apšiltinti Anykščių šv. Mato bažnyčios grindis, siūlė Kultūros paveldo departamento direktorius V. Bezaras.
Jis taip pat kalbėjo apie Rokiškio pavyzdį, kur bažnyčioje dalis grindų juostos yra iš kitos medžiagos ir tai pritaikyta šildymui. Tas klausimas, anot V. Bezaro, tokiu atveju išsispręstų ir Anykščiuose.

V. Bezaras žadėjo iki vasaros vidurio dėl Anykščių bažnyčios grindų „ieškoti“ sprendimų bei domėjosi, kiek žmonių į ją susirenka per didžiąsias Mišias.
Anykščių parapijos klebonas Petras Baniulis sakė, kad sekmadieniais Mišiose dalyvauja apie 200 tikinčiųjų.
„Su tomis grindimis reikia kažką daryti. Dažyti nebegaliu. Supuvę. Eini ir širdį skauda“, – kalbėjo klebonas P. Baniulis.
Dvasininkas taip pat kalbėjo, kad net ir bažnyčioje su geoterminiu šildymu buvo minusinė temperatūra – maždaug apie 2 laipsniai šalčio. Pasak klebono P. Baniulio, norint pakelti bažnyčios vidaus temperatūrą, tai bažnyčiai per mėnesį už šildymą sąskaita siektų iki tūkstančio eurų. „Mes tiek iš tikinčiųjų nebesurenkame“, – sakė klebonas.

Tuomet Kultūros paveldo departamento direktorius V. Bezaras kreipėsi į susirinkusius ir klausė, kiek tarp jų yra tikinčiųjų ir ką daryti su bažnyčios grindimis.
Atsiliepęs mero pavaduotojas Dainius Žiogelis kalbėjo, kad norint, jog bažnyčioje būtų šilta, reikia įrengti tokį šildymą, „kad būtų šilta po suolais“.
Priminsime, kad 2024 metais Kultūros paveldo departamentas pranešė, kad Panevėžio vyskupas L. Vodopjanovas pasiūlė Anykščių bažnyčios grindis pakeisti naujomis, galbūt net ir šildomomis. Tuomet paveldosaugininkai laikėsi nuostatos, kad medinių bažnyčios grindų tipas yra saugomas, todėl reikėtų planuoti įrengti arba naujas medines grindis, arba, atlikus tyrimus, svarstyti vertingųjų savybių tikslinimo galimybę.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas