Per savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje augo 5,5 proc., dyzelino – 7,6 proc.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina šalyje augo 5,5 proc., o dyzelino – 7,6 proc. 

Tarp Baltijos šalių ir kaimyninių valstybių benzinas per savaitę daugiausiai pabrango Lenkijoje – 6,9 proc. Tuo metu Latvijoje kainos augo 6,8 proc., Estijoje nepakito, o Vokietijoje sumažėjo 0,5 proc. ES šalių svertinis savaitės benzino vidutinių kainų pokyčių vidurkis – 2,4 proc.

Dyzelino kaina Lietuvoje per savaitę augo 7,6 proc. Latvijoje augo mažiau – 5,4 proc., o Lenkijoje labiausiai – 11,8 proc. Vokietijoje kaina sumažėjo 0,7 proc., o Estijoje nepakito. Tuo metu ES šalių svertinis savaitės dyzelino vidutinių kainų pokyčių vidurkis siekė 4,4 proc.

„Dyzelino kaina yra istoriškai aukščiausia, kokia buvo Lietuvoje. Benzino kaina didžiausia nuo 2022-ųjų metų kovo“, – LEA energetikos sektoriaus aktualijų apžvalgoje ketvirtadienį teigė agentūros duomenų analitikas Vytenis Gudelis.

Vis tik, jo teigimu, degalų kainų tendencijos atitinka tiek tarptautinės etaloninės naftos „Brent“ kainų kitimo tendencijas, tiek degalų kainų kitimo tendencijas kitose Europos šalyse. 

Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje benzino vidutinė kaina buvo 8,3 proc. mažesnė nei ES šalių vidurkis. Anot V. Gudelio, prieš savaitę šis skirtumas siekė 11 proc. Mažesnės benzino vidutinės kainos nei Lietuvoje buvo dešimtyje ES šalių.

LEA pristatė, jog didžiausios kainos ES pirmadienį fiksuotos Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje (2,12–2,35 eurų už litrą), mažiausios – Slovėnijoje, Bulgarijoje ir Maltoje (1,34–1,46 eurų už litrą).

Pirmadienį Lietuvoje degalinių tinkluose benzino vidutinės kainos svyravo nuo 1,66 eurų už litrą iki 1,85 eurų už litrą.

Kovo 2 d., palyginus su pirmadieniu, visose LEA lyginamose šalyse – Baltijos šalyse ir Lenkijoje, Vokietijoje – benzinas pabrango nuo 18 iki 31 centų. Didžiausias kainų augimas fiksuotas Lenkijoje – 31 centu, o Lietuvoje benzino kaina augo 25 centais. 

Tuo metu dyzelino vidutinė kaina, kaip pranešė LEA, pirmadienio duomenimis, Lietuvoje buvo 3,2 proc. didesnė nei ES šalių vidurkis, o brangesnį dyzeliną turi 8 šalys. 

Tądien Lietuvoje degalinių tinkluose dyzelino vidutinės kainos svyravo nuo 2 eurų iki 2,28 euro už litrą.

Anot V. Gudelio, brangiausias dyzelinas yra Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje – čia, pirmadienio duomenimis, kaina siekia 2,32–2,48 euro už litrą. Tuo metu mažiausios vidutinės dyzelino kainos fiksuojamos Bulgarijoje, Slovėnijoje ir Maltoje (1,21–1,55 euro už litrą).

Kovo 2 d., palyginus su pirmadieniu, dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose LEA lyginamose šalyse nuo 0,32 iki 0,57 euro už litrą.

Lietuvoje dyzelinas šiuo laikotarpiu pabrango 0,46 euro už litrą. Latvijoje ir Lenkijoje fiksuotas didesnis pabrangimas – atitinkamai 0,47 euro ir 0,57 euro už litrą. 

„Benzino didžiausias brangimas buvo 31 centas, tai čia mažiausias dyzelino (kainos – ELTA) padidėjimas yra 32 centai. Tai reiškia, dyzelinas Europos Sąjungos šalyse ir mūsų lyginamose šalyse didėjo didesniais tempais negu benzinas“, – teigė V. Gudelis.

LEA direktorės Agnės Bagočiutės teigimu, pastarosiomis dienomis matomas didmeninės degalų kainos mažėjimas, tačiau apie ilgalaikes tendencijas kalbėti per anksti. 

„Nuo vakar, kai pristatėme, tikrai matome, kad pirmadienį, Trumpui paskelbus apie galimą karo baigti, tikrai buvo sumažėjusi žaliavinės naftos kaina, ji nesiekė ir 100 dolerių už barelį. Matome, kad į tai reagavo ir rinkos, ir atitinkamai net ir mūsų degalinės“, – apžvalgoje teigė ji.

„Tiek antradienį, tiek trečiadienį matome didmeninės degalų kainos mažėjimą, nes jis iš esmės šiuo metu lemia tokias dideles kainas Lietuvoje – tai yra didmeninė degalų kaina. Benzinas sumažėjo apie 5 centais, dyzelinas apie 12 centų didmeninėje kainoje. Galbūt tai neatrodo labai reikšmingi mažėjimai, bet vis dėlto yra ir teigiamų pokyčių. Aišku, kalbėti apie ilgalaikį mažėjimą tikrai būtų per anksti ir neatsakinga, nes visa tai priklauso nuo žaliavinės naftos kainų“, – pridūrė A. Bagočiutė.

Anot LEA duomenų analitiko, degalų kaina vartotojui turėtų mažėti tuomet, kai stabilizuosis naftos ir didmeninė degalų kaina.

„Nuo pirmadienio dyzelino kaina sumažėjo 12 centų. Jeigu ta tendencija išsilaikytų, tai staigaus kainų mažėjimo gali ir nebūti, nes tada šiek tiek padidėtų prekybininkų dalis. Tačiau visumoje, jeigu (…) naftos kainų arba didmeninė (degalų kaina – ELTA) stabilizuosis, tai turėtume sulaukti ir mažmeninių kainų mažėjimo tendencijos“, – sakė V. Gudelis.

Prekybininkų maržos nedidėja

LEA skaičiavimu, vertinant degalų vidutinių kainų struktūrą, matyti, kad prekybininkų pelnas nedidėja.

„Jei klausimas dėl ko tos kainos kainos didėja, ar dėl degalinių žaidimų, tai šie duomenys rodo, kad degalinės neužsidirba daugiau negu anksčiau“, – sakė V. Gudelis.

Pagrindinė kainų dedamoji, anot jo, yra auganti didmeninė kaina. Tuo metu prekybinė marža, LEA duomenų analitiko teigimu, mažėjo. 

Kovo 23 d., palyginti su vasario 23 d., benzino prekybinė marža sumažėjo nuo 0,13 euro už litrą iki iki 0,09 euro už litrą. Tuo pačiu laikotarpiu dyzelino prekybinė marža sumažėjo nuo 0,11 euro už litrą iki 0,02 euro už litrą.

Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.

Bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką patiekė 80 tūkst. tonų šalies kuro rezervą – tai sudaro maždaug 12 dienų šalies kuro atsargų.

Tai padaryta Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) šalims narėms atvėrus galimybę į rinką paleisti iš viso 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.

Tarp Vyriausybės planuojamų priemonių kuro krizei spręsti – naujas PVM mechanizmas akcizui mažinti, degalų kainų stebėjimo įrankio parengimas, tam planuojam bendradarbiauti su privačiu verslu, siūlančių tokias programėles.

Numatoma ir keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.