Posėdžiaudamas narkomano neišgydysi

Realią pagalbą įstatymai leidžia suteikti tik 14 metų sulaukusiam narkomanui. O iki tol, kol sulaukia šio amžiaus, vaikas gelbėjamas… posėdžiais ir raštais.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Svetlana Šerelienė „Anykštai“ dėstė, kad šalies įstatymų ir įvairių reglamentų bazė yra svarbiausias arba vienas svarbiausių kliūvinių, bandant spręsti jaunųjų narkomanų problemas. O Seimo narys Tomas Tomilinas tikina, savivaldybė pirmiausia turėtų pasitvirtinti narkotikų prevencijos programą, nes, nežinodama kur eina, taip niekur ir nenueis.

Rašo raštus net šešioms institucijoms

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė S. Šerelienė nuosekliai išdėstė visą mechanizmą, kaip vyksta veiksmas įtarus, kad vaikas vartoja narkotikus.

„Pagal įstatymą aš, kaip tarp- institucinio bendradarbiavimo koordinatorė, informaciją apie tai, kad yra kažkokių problemų arba dalykų su konkrečiu asmeniu dėl psichotropinių medžiagų, alkoholio ar narkotikų vartojimo gaunu tik tada, kai įvyksta ikiteisminis tyrimas.

Kadangi nepilnamečiai iki 16 metų pagal įstatymą nėra teisiami, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ir informacija perduodama merui. Meras informaciją perduoda administracijos direktoriui, direktorius perduoda man. Tada aš per 10 darbo dienų turiu surinkti visą informaciją.

Rašau prašymus Psichikos sveikatos centrui, policijai, Socialinių paslaugų centrui, Švietimo pagalbos tarnybai, Vaiko teisėms. Prašau, kad mokykla parašytų vaiko charakteristiką. Surenku visą šitą informaciją raštu, tada sukviečiama Vaiko gerovės komisija. Komisija yra sudaryta iš 13 asmenų.
Tada vyksta posėdis, yra sprendžiama. Kviečiamas vaikas, kviečiama šeima, kviečiami mokyklos atstovai.

Jei jaunasis narkomanas nesutinka, jis – negydomas

Viena iš galimų priemonių – psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo gydymas, bet problema, kad nieko negalime daryti be tėvų sutikimo, o jeigu tėvai ir sutinka, pagal įstatymus niekas negydo vaiko, jeigu jam nėra 14 metų. O dabar ta problema ankstėja.
Kitas dalykas, be paties vaiko sutikimo taip pat negydo. Yra tokių atvejų – nutariam, kad vaikui reikia registruotis, užregistruoja. Apsilanko pirminei apžiūrai, kad specialistas nustatytų, ar reikia vaiką guldyti į stacionarą.

Paskiria į stacionarą. Ten dažniausiai reikia laukti mėnesį arba daugiau. Pati ir skambinu, ir rašau, prašau, kad jeigu atsiras laisva vieta, priimkite. Bet atsiranda ta laisva vieta, paskambina tėvams, o vaikas ima ir nevažiuoja. Nesutinka. Ir tėvai negali nuvežti.
Ir tu nieko nebegali padaryti. Atsimuši į sieną, vaikas nesutinka, tėvai nebežino, ką daryti. Per prievartą nei tėvai, nei mes negalime nuvežti. Ir sukamės tuo ratu.
Problema yra įstatyminė bazė. Kam reikalinga ta 14 metų riba?

Gal net nuo 10 metų reikėtų leisti vaikus gydyti, o gal apskritai tos minimalios ribos nereikia – problemą reikia spręsti tada, kai ji kyla, o ne nuo kažkokio amžiaus“, – „Anykštai“ aiškino Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė S. Šerelienė.

Praėjus visus vargo kelius ir pradėjus vaiką gydyti, jis nemokamai nuo priklausomybių gali būti gydomas tik 28 dienas.
„Prieš kelerius metus vaikas galėjo gydytis bent tris mėnesius, dabar yra skiriamas dienos stacionaras 14 dienų ir, reikalui esant, jis pratęsiamas dar 14 dienų. 28 dienos“, – kalbėjo S. Šerelienė.

Diena narkomanui gydyti kainuoja 70 eurų

„Ką galima padaryti su priklausomybe per 28 dienas? Visiška nesąmonė. Toliau tėvai gali pirkti paslaugą, o viena para kainuoja 70 eurų. Ne kiekvienas žmogus net paskolą galės iš banko pasiimti vaiko gydymui. Daužai galva į sieną ir nieko negali padaryti.

Pavyzdžiui, aš neturiu teisės su vienu vaiku kalbėti. Aš gaunu tėvų leidimą, susitariu su mokykla, susitariu, kad ne dienos pradžioje, kad nematytų kiti vaikai, paprašau, kad kartu būtų dar ir socialinė darbuotoja ar patys mokyklos vadovai. Tu nežinai, kai kalbi su vienu vaiku, kaip gali jis tai išversti“, – „Anykštai“ dėstė S. Šerelienė.

Iš socializacijos centro parsivežami ryšiai

Jos nuomone, paauglio narkomano apgyvendinimas Socializacijos centre nėra geras pasirinkimas, greičiau tai tėvų sprendimas, kylantis iš nevilties.
„Socializacijos centre yra ir vaikų, kurie kažką nužudė, kurie narkotikus patys platina… Kartais, norėdamas padaryti gera, turi labai pasverti, ar nepadarysi dar blogiau. Grįš vaikas su visais ryšiais. Ten bus už jį kietesnių, kurie jau turi tuos ryšius.

Mano akimis, tai nėra išeitis, o greičiau tarytum vaiko pastūmėjimas į tą liūną. Reikia priemonių, ką galėtume padaryti čia ir dabar, jo neišvežus“, – savo požiūrį atskleidė specialistė.

Seimo narys: „amžiaus cenzas yra nesąmonė“

Deltuvos šiaurinėje apygardoje išrinktas Seimo narys demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas T. Tomilinas „Anykštai“ sakė, kad narkomano gydymas tik jam sulaukus 14 metų, yra absurdiškas, ir amžiaus cenzą būtina pakeisti. „Darome spaudimą, būtina keisti pagalbos amžiaus cenzus. Tokių kvailų amžiaus cenzų yra ir daugiau. Yra viršutinis amžiaus cenzas ligų profilaktikoje. Tyrimai. Vėžio ir kitų ligų, kai vyresniems kaip 70 nebegalima profilaktiškai tikrintis. Taip pat juk nesąmonė. Tie apribojimai yra nelogiški.

Bet ribojimus galima labai greitai nuiimti, čia ne didžioji problema. Labai svarbu, kad būtų specialistų, teikiančių pagalbą, kad užtektų vietų“, – dėstė Seimo narys.

Miesteliuose narkotinai lengvai prieinami

Pasak T. Tomilino, ne tik Anykščiuose, bet ir kituose Lietuvos rajonuose narkotikai yra lengvai prieinami.
„Reikia suprasti, kad čia policijos ir kriminalinės žvalgybos darbo niuansai. Nėra taip paprasta. Man tenka tuo užsiimti, aš važiuoju į policiją, važiuoju į administraciją. Kalbu su mokyklomis. Man tie patys klausimai kyla – kodėl neišgaudomi narkotikų prekiautojai. Man atsako, mes kažką girdėjome, bet iki galo nieko… Nėra oficialaus pranešimo, oficialaus skundo, oficialaus paliudijimo. Kai yra tie pranešimai, tai matome ir rezultatus, policija dirba gerai. Bet daug yra gandų, o konkrečių paliudijimų kartais trūksta. Daug internetinės prekybos, telegramas niekuo nesidalina. Pats išgyvenau situaciją, kai buvo grasinama feisbuku, tai policija sureagavo po valandos, net man nepranešusi, o jeigu taip būtų daroma telegrame – niekas nesureaguotų. Daug globalizacijos pasekmių“, – policijos pareigūnus užstojo politikas.

Narkotikų strategijos metmenimis pasidalijo su konkurentu

Jis dėstė, kad savivaldybė pirmiausia turėtų sukurti veikiančią narkotikų prevencijos programą.
„Įtraukti visas institucijas, koordinuoti veiklą, normaliai nusistatyti planus. Dabar kažkas kažką daro, kažkas surengia pamokėles, kažkas filmus parodo. Mūsų savivaldybė neturi aiškios, kryptingos veiklos, nustatant rodiklius, nustatant tarpinius rezultatus, skiriant tam biudžetus. Aš tiesiog paėmiau Kėdainių rajono tarybos sprendimą, pakoregavau strategiją ir perdaviau Antanui Baurai. Ir su Dominyku Puzinu pasidalinau. Reikia mums panašią strategiją paruošti. Ir ne dėl kažkokio politinio pliuso, bet kad situacija iš esmės keistųsi“, – aiškino Seimo narys T. Tomilinas.

Seimo narys tikino, kad jo iniciatyva buvo padidinta bauda už rūkymo įrenginių perpardavimą iki 500.
„Buvo bauda už perpardavimą gal 20 eurų. Dabar tų įrenginių konfiskavimas privalomas. Nebebus, kad mokyklų vadovų stalčiai pilni tų įrenginių. Iš karto privaloma pranešti policijai ir įrenginius konfiskuoti“, – kalbėjo Seimo narys Tomas Tomilinas, dėstydamas, kad narkotikų problemą bando spręsti kartu su konkurentu Seimo rinkimuose Deltuvos šiaurinėje apygardoje, konservatoriumi D. Puzinu. Buvęs Seimo narys A. Baura dabar dirba Seimo nario padėjėju ir kaip ir D. Puzinas yra rajono Tarybos nariu.

Policijos komentaro dar nesulaukėme

Priminsime, jog paauglių narkomanų reabilitacijos problema į viešumą iškilo, kai paaiškėjo, jog į narkotikų liūną įklimpo tada dar 14-os metų neturėjusi anykštėnė.
Valstybinės institucijos rūpinosi paauglės teisėmis, bet ne gydymu. Kol mergaitė nebuvo sulaukusi 14-os, jai pagal įstatymus negalėjo būti suteiktas medicininis gydymas nuo priklausomybės. O ir 14-os sulaukęs narkomanas turi teisę atsisakyti pagalbos.

Narkomanų vaikų tėvai ir tie patys valstybinių institucijų atstovai labai dažnai atsimuša į įstatymų sieną – jeigu vaikas nenori pagalbos, jam priverstinai ir negali padėti.
„Anykštos“ laikraštyje spausdinome publikacijų ciklą „Anykščiuose – narkotikų prekeivių voratinklis“. Šiose publikacijose pateikėme institucijų atstovų požiūrius bei vienos iš paauglių narkomanų motinos išgyvenimus bei aprašėme kelius, kuriuos šeima turėjo nueiti, spręsdama paauglio priklausomybės nuo narkotikų gydymo problemą.

Beje, jau savaitę apie narkotikų platinimo paaugliams problemą bandome pasikalbėti su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovais, tačiaui kol kas nepavyksta.